Profsąjungos: godumas vietoj solidarumo (I) (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2012-05-02 16:26

Ką tik paminėta Tarptautinė dirbančiųjų solidarumo diena, tačiau tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Šalies profesinių sąjungų vadovams neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Bėdos nuo pat pradžių

Seniai pastebėta, kad Lietuvoje dažniausiai streikuoja viešojo sektoriaus darbuotojai, mokytojai rengia „pusiau streikus“, o mitinguoti visi traukia prie Seimo. Apie streikus statybų sektoriuje arba prekybos centrų darbuotojų protesto akcijas nesigirdi nieko. Profesinės sąjungos privačiame sektoriuje išvis yra tam tikra egzotika, darbdavių dauguma tyliai ir su šypsenėlėmis pripažįsta, kad profsąjungų steigėjus iš darbo išvarytų iškart arba pamažėl. Kodėl taip yra?

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, kai Lenkijos profsąjunga „Solidarnosč“, su Lechu Walęsa priešakyje, šlavė nuo arenos komunistinę sistemą ir buvo demokratinės santvarkos kūrimo avangarde, Lietuvoje viskas vyko kitaip.

Valdiškos sistemos dalimi laikytas „profsąjungas“, daugiausiai užsiėmusias kelialapių ir kitokių gėrybių skirstymu apleisti, nebemokėti nario mokesčio ir laikyti patį „profsojuzų“ reikalą bolševikine atgyvena buvo garbės reikalas. Tai buvo dalis protesto prieš įsiėdusias „brandžiojo socializmo“ realijas. Atgimimo vėliavą su labiau nacionaliniais, nei socialiniais lozungais kėlė ne koks nors „Solidarnosč“ analogas, o visai kitais principais susikūręs Sąjūdis. Visokios „darbininkų draugovės“ daugiausia asocijavosi su Maskvos palaikytomis, antilietuviškomis „Jedinstvos“ smogikų gaujomis, sudalyvavusiomis ir 1991 metų sausį prieš Lietuvą vykdytoje agresijoje. Apie tai, kad vienytis į profsąjungas oficialiai skatina ir Romos katalikų bažnyčia, formaliai katalikiškoje šalyje menkai kas teprisimena.

Žvelgiant dar giliau reikia pripažinti, kad ir priešsovietinėje Lietuvos respublikoje „profsojuzai“ daugeliui patriotų asocijavosi su bolševizmo skvarba ir destrukcija, nors apie pirmąsias profsąjungas Lietuvoje žinoma nuo 1892 metų. Tad gilių savarankiško profesinio solidarumo tradicijų šalyje tiesiog nesama, nors iki nepriklausomybės praradimo 1940 metais šalyje gan aktyviai veikė ir krikščioniškos pakraipos Lietuvos darbo federacija. Dabar veikianti to paties pavadinimo profesinių sąjungų „stoginė“ organizacija skelbiasi anos tradicijų tęsėja.

Turtų dalybos

Žlugus Sovietų Sąjungai ir per Lietuvą žygiuojant ne tik nepriklausomybės paradams, bet ir laukinio kapitalizmo veikėjams, šalies profesines sąjungas, kurios bandė kurtis nebe sovietiniais pagrindais, iš pat pradžių supjudė „turtinis klausimas“. Mat valstybė perėmė sovietinių profsąjungų turtą ir ėmėsi „skatindama“ jį dalinti naujiems profesiniams susivienijimams.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas