Prognozuoja eksporto augimą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-03-10 14:07

 „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad 2015 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (modeliuojamas eliminavus energetinius produktus ) augs 6,2 proc. ir sieks 10,9 mlrd. eurų.

Spartesnę negu porą ankstesnių metų eksporto plėtrą (2013 m. ir 2014 m. pokytis siekė atitinkamai 2,9 ir 4,4 proc.) visų pirma turėtų lemti stiprėjantis euro zonos valstybių ekonomikos atsigavimas. Tikimasi, kad 2016 m. Lietuvos eksporto plėtra dar paspartės iki 8,7 proc., ir jo vertė sudarys 11,9 mlrd. eurų.

Numatomas stipresnis euro zonos atsigavimas, paklausa augs ir kitose Vakarų rinkose

2014 m. ketvirtą ketvirtį euro zonos ekonomikos plėtra spartėjo, tai daugiausia lėmė Vokietijos ekonomikos aktyvumas, kuri yra svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerė. Kitų Lietuvai svarbių euro zonos valstybių (ypač Nyderlandų ir Ispanijos) augimo rodikliai taip pat buvo geri. Estija, kiek mažiau Latvija, taip pat demonstravo reikšmingus plėtros tempus.

Lietuvai svarbios ne euro zonos šalys (visų pirma Lenkija ir Jungtinė Karalystė) skelbia stabilų ekonomikos augimą. Skandinavijos valstybių, išskyrus Suomijos, ekonomika ir plėtra tebėra stipri. Už Europos ribų – Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos augimas ir toliau lenkia Europos Sąjungos.

Kita vertus, 2014 m. Rusijos ekonomika sustojo, ir dabar net oficialios Rusijos institucijos linkusios manyti, kad 2015 m. ji patirs didelį nuosmukį.

Neseniai Europos centrinis bankas ėmėsi „kiekybinio skatinimo“ politikos, tačiau ekonomistai nesutaria, ar ši politika turės pageidaujamą didėjančių kainų efektą euro zonoje. Vienas iš „kiekybinio skatinimo“ šalutinių poveikių, kuris jau dabar aiškiai matomas – euro nuvertėjimas palyginti su JAV doleriu. Dėl to Lietuvos eksportuojamos produkcijos kainos ne euro zonos šalyse (ar šalyse, kuriuose valiuta susieta su euru) tampa pigesnės (t. y. konkurencingesnės kainos aspektu). Dėl euro nuvertėjimo Lietuvos produktai tampa patrauklesni Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Japonijai ir Kinijai. Kita vertus, per pastaruosius mėnesius euro vertė išaugo palyginti su Lenkijos zlotu, Švedijos krona ir Norvegijos krona.

„Lietuvos verslo plėtrą užsienio rinkose lemia daug išorinių veiksnių, kurių perspektyvą šiuo metu galime su tam tikru atsargumu vertinti šiek tiek optimistiškiau. Tačiau svarbu akcentuoti Lietuvos verslo įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo dalyvių, augančias kompetencijas, profesinį brandumą, kuris užtikrina gebėjimą greitai reaguoti į išorinius iššūkius ir atrasti naujas galimybes naujose rinkose, taip pat nuosekliai auginti savo konkurencingumo parametrus“, - sako Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius.

Eksportą gali riboti nepakankamos investicijos į gamybos plėtrą

Kaip rodo „Verslios Lietuvos“ ekonometrinė eksporto veiksnių analizė, ilguoju laikotarpiu lietuviškos kilmės eksportas (išskyrus energetikos produktus) labiau priklauso nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip gamybos pajėgumų lygis, vienetinių darbo sąnaudų ir kiek mažiau nuo vidaus paklausos poveikio (t. y. paskatų verslui produkciją realizuoti Lietuvos rinkoje).

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas