Prognozuojamas biurų rinkos augimas daugiau nei 30 proc.

(Puslapis 1 iš 2)


Organizatorių nuotr.

2016-01-12 18:14

 Nors šiuo metu laisvų biurų Vilniaus A ir B klasės verslo centruose yra vos 1 proc., per artimiausius du metus situacija gali ženkliai pasikeisti. Iki 2018 metų sostinėje nuomojamų biurų plotas išaugs net 30 proc. Planuojama, kad bus pastatyta apie 150 tūkst. kv. metrų ploto naujų verslo centrų.

„Vidutiniškai per metus sostinėje išnuomojama apie 30 tūkst. kv. metrų modernių biurų ploto. 2014 metais buvo išnuomota 30 tūkst. kv. metrų modernių biurų ploto, o 2015 metais – apie 40 tūkst. kv. metrų. Aktyvumą rinkoje palaikė IT įmonės ir paslaugų centrai, kurie šiuo metu Vilniuje užima apie 20 proc. modernių biurų ploto.

2016 metais biurų paklausa gali augti iki 45 tūkst. kv. metrų, o pasiūla šiemet padidės apie 50 tūkst. kv. metrų. Didžiausi pokyčiai biurų rinkoje tikėtini 2017 metais, nes pasiūla šoktels dar apie 100 tūkst. kv. metrų, , o įmonių plėtra bus apribota kvalifikuotų darbuotojų stygiumi, ypač IT srityje“, - teigia įmonės „Eika“ l.e.p. Turto valdymo departamento vadovas Giedrius Brūzgė.

Nekilnojamojo turto ekspertas skaičiuoja, kad jau 2017 metų pabaigoje sostinėje gali likti net 85 tūkst. kv. metrų ploto neišnuomotų biurų, jeigu visi nekilnojamojo turto plėtotojai laikysis šiuo metu paskelbtų planų statyti verslo centrus. Skaičiuojama, kad šiuo metu rinkoje esanti vos 1-2 proc. vakansija išaugs iki 12-14 proc. Vis dėlto, neišnuomoti plotai persiskirstys netolygiai: vienuose verslo centruose atsilaisvins, kituose – užsipildys. Pasak įmonės „Eika“ atstovo, ne visuose seniau pastatytuose verslo centruose vakansija išaugs.

„Mūsų patirtis rodo, kad ieškantiems naujo biuro itin aktualus efektyvus patalpų ir darbo vietų išdėstymas, galimybė naudotis bendromis konferencijų salėmis, pasitarimų kambariais, kadangi tokiu būdu nereikalingos investicijos į rečiau naudojamas patalpas, optimizuojami kaštai. Taip pat išlieka svarbus patogus susisiekimas, automobilių parkavimas, pastatuose ar greta įsikūrę restoranai, paslaugų įmonės,“ – teigia G. Brūzgė.

Šiuo metu vienas svarbiausių nuomininkų keliamų reikalavimų – kuo didesnis aukšto plotas. Tik maža dalis jau pastatytų verslo centrų gali pasiūlyti 1.000 kv. metrų tipinį aukšto plotą, tačiau naujai statomuose verslo centruose tipinio aukšto plotas vidutiniškai siekia nuo 1.000 iki 2.000 kv. metrų. Pasak „Eika“ atstovo, įmonėms vis aktualesnės tampa biuro plėtros galimybės tame pačiame verslo centre, nes kitu atveju pasikeitus poreikiams tenka ieškoti kitų patalpų, laikinai stabdyti darbus ir investuoti į persikėlimą. Verslo centrų valdytojai, galintys užtikrinti įmonei biuro plėtros galimybes 2-5 metų laikotarpyje tame pačiame verslo centre turi ženklų privalumą.

Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Lietuvos kariuomenės švaistūniškumas: už prekes permoka 8 kartus

Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, ...

Ar užsitęsusios žemos palūkanos išpūs naują NT burbulą?

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik ...

Gera žinia tūkstančiams gyventojų: didesnės sąskaitos yra neteisėtos

Kainų komisija, įvertinusi situaciją ir tai, kad vartotojai turi apmokėti sąskaitas iki mėnesio pabaigos, laikosi pozicijos, kad UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ sąskaitose nurodytos nepriemokos už normatyvus ...

Biurų statymo įkarštis: primins 2008 metus

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties ...

Ekonomistų kirtis finansų ministrei: reikia tvarkyti sistemą, o ne duoti išmaldą

Ekonomistai socialiniame tinkle sukilo prieš finansų ministrę Rasą Budbergytę. Jai pasidalinus nuotrauka, kurioje perka mokyklines prekes labdarai, ekonomistai pastebėjo, kad reikėtų imtis ne reklamos prieš rinkimus, o rimto darbo ...

Milijonus iš valstybės gaunanti LRT už rinkimines laidas nori tūkstančių (2)

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų ...

Elektros kaina Lietuvoje ir Suomijoje – beveik vienoda

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią ...

Didės pieno supirkimo kaina

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus ...

Lietuvos jaunimas praktikų atsisako, tačiau nekvalifikuoto darbo – ne

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai ...

Atskleisti lietuvių kelionių įpročiai: vis dažniau dairomasi šalimais

Baigiantis vasarai ir atostogų metui, kelionių organizatoriai pradeda stebėti šiais metais išryškėjusias kelionių tendencijas. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų susidomi tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. Kelionių ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas