Projektas „Nord Stream”: kas toliau?

(Puslapis 1 iš 5)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Aivaras Bagdonas / Geopolitika

2011-07-29 09:45

Liepos 19 dieną Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.

Jau anksčiau Rusijos vadovas yra pareiškęs sveikinąs Vokietijos sprendimą iki 2022 m. uždaryti visas atomines elektrines. Šis sprendimas, pasak jo, suteikia gerą progą koncernui „Gazprom“ padidinti dujų tiekimą į Vokietiją. Remiantis naujienų portalu www.pravda.ru, per liepos 19 d. susitikimą Hanoveryje D. Medvedevas šią mintį pakartojo ir paragino Vokietiją apsvarstyti trečios dujotiekio „Nord Stream“ linijos tiesimo klausimą. Savo ruožtu Vokietijos kanclerė A. Merkel atsikirto pareikšdama, kad „Gazprom“ turėtų sumažinti tiekiamų dujų kainą, jei nori pritraukti vartotojų Europoje. Po susitikimo su Rusijos prezidentu kanclerė taip pat pareiškė, kad Vokietija nejaučia didesnio dujų importo poreikio ir gali apsieiti be „trečio, ketvirto ir penkto vamzdžio“. Kitaip sakant, politikė leido suprasti nepalaikanti Maskvos ambicijų plėsti projekto „Nord Stream“ apimtį, šio klausimo svarstymą atidedant neribotam laikui.

Žinoma, šis politinis akibrokštas vargu ar gali būti laikomas svarbia kliūtimi „Nord Stream“ projektui vykdyti anksčiau sutartomis sąlygomis. Pirmiausia dėl to, kad Rusija, siekianti didinti savo įtaką Europos energetinių išteklių rinkoje, yra suinteresuota kuo greičiau baigti vadinamųjų „dvynių“ (dviejų 1224 km ilgio dujotiekio vamzdžių) tiesimą į Vokietiją. Atlikus šiuos darbus iki 2012 m. pabaigos, į Europą (Vokietiją, Daniją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją ir kai kurias kitas ES valstybes) „Nord Stream“ dujotiekiu pradėtų tekėti dujos aplenkiant „nepaklusnias“ tranzitines valstybes – Ukrainą ir Baltarusiją. Per šias šalis (tiksliau – per Ukrainą) šiuo metu Europą pasiekia diduma rusiškų dujų.

Kita vertus, pradėjus veikti „Nord Stream“ atsivertų naujas gamtinių dujų tiekimo koridorius sparčiai didėjantiems Europos poreikiams tenkinti. Įvairių ekspertų skaičiavimais, metinis šios žaliavos vartojimas ES jau kitąmet gali padidėti 10–15 proc., o po 10–15 metų gali padvigubėti ir viršyti 500 mlrd. kubinių metrų per metus. Derantis dėl Maskvai palankių dujų tiekimo ES valstybėms sąlygų, nepertraukiamas dujų tiekimas naujuoju vamzdynu – svarbus koziris Rusijos rankose.

Galiausiai nevėluojanti „Nord Stream“ dujotiekių darbo pradžia svarbi ir Vokietijai. Pasak dienraščio „Suddeutsche Zeitung“, šiuo metu „Gazprom“ tenkina apie 40 proc. viso Vokietijos dujų poreikio. Vokietijai pradėjus mažinti atominės energijos vartojimą, jos priklausomybė nuo rusiškų dujų turėtų dar labiau padidėti. Todėl tikėtina, kad tiek Vokietija, tiek ir Rusija sieks baigti „Nord Stream“ „dvynių“ statybą laikantis darbų grafiko, nepaisydamos galimų dvišalių politinių, ekonominių ir energetinių nesutarimų.

Straipsnio puslapiai:

- Aivaras Bagdonas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas