Protekcionizmas grįžta
(Puslapis 1 iš 3)
AFP/SCANPIX nuotr.
2012-08-03 13:35
Iš pasaulio politikos ir verslo lyderių galvos nedingstančios globalios ekonominės ir finansų problemos ne vieną privertė prabilti apie augančią protekcionizmo bangą. Ar galima tikėtis, kad pasikartos Didžiosios depresijos scenarijus?
Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjusi Didžioji depresija privertė valstybes ieškoti priemonių, kaip pagyvinti savo ekonomiką. To meto lyderiai nusprendė įvesti aukštus muitų tarifus, importo kvotas ir griežtas užsienio valiutų mainų kontrolės priemones. Tačiau šios priemonės nepasiteisino ir privedė prie pasaulinės prekybos žlugimo. Šiandien panašaus scenarijaus baiminasi ne vienas ekonomikos ekspertas.
Prekybos apribojimai
Pastaraisiais metais tarptautinėje erdvėje buvo galima pastebėti ne vieną pavyzdį, kai kuri nors valstybė, siekdama atgaivinti savo ekonomiką, pradėjo taikyti įvairias užsienio prekybą ribojančias priemones.
Norėdama pakelti savo valiutos kursą Argentina nustatė valiutų apsikeitimo normas, kad galėtų sumažinti importo išlaidas, ir sukėlė kitų užsienio valstybių nepasitenkinimą. Brazilija ėmė riboti automobilių importą iš Argentinos ir Meksikos. Papildomų barjerų tarptautinei prekybai sudaro ir nauja antidempingo mokesčių banga.
Prekybos mastą sujaukė ir tam tikrų valstybių eksporto apribojimai. Indonezija tokius ribojimus taiko nikelio rūdai, Kinija – retiesiems metalams, Tanzanija – kukurūzams. Iš pradžių taikomos švelnios produktų kontrolės priemonės, tačiau vėliau vis dažniau visiškai uždraudžiamas importas. Visai neseniai Rusija, tvirtindama, kad siekia užtikrinti sveikatos apsaugą, uždraudė gyvų gyvulių importą iš Europos Sąjungos (ES) ir sukėlė prieštaravimų Briuselyje.
Kai kurios protekcinės priemonės gali atrodyti visiškai nereikšmingos, pavyzdžiui, minimalios kainos kuprinėms ir vaikiškiems vėžimėliams Argentinoje arba nauji tarifai žoliapjovių pjūklams Pietų Afrikoje, tačiau bendras poveikis yra nemažas ir kelia nerimą.
Negirdimi perspėjimai
Apie augančią protekcionizmo bangą bandančios perspėti institucijos bei jų vadovai tikisi, kad nerimo balsus išgirs ir didžiųjų pasaulio valstybių galvos. Kol kas viršūnių susitikimuose tik sakomos kalbos apie protekcionizmo žalą ir girdimi siūlymai, kaip derėtų jos išvengti, tačiau akivaizdu, kad laisvą prekybą ribojantys barjerai yra lengviau statomi nei griaunami.
Birželį ES pateikė ataskaitą apie pasaulinę prekybą. Joje teigiama, kad daugėja protekcionizmo priemonių, kuriomis valstybės siekia apsaugoti nacionalinę pramonę nuo užsienio konkurencijos. Bendrijos prekybos komisaras Karelas De Guchtas prieš G20 valstybių susitikimą, kuris birželio viduryje vyko Meksikoje, paragino didžiąsias pasaulio ekonomikas akyliau stebėti protekcionizmo tendencijas.
„Akivaizdu, kad G20 narės privalo dėti daugiau pastangų kovodamos su protekcionizmu, – pristatydamas ES ataskaitą žurnalistams kalbėjo K. De Guchtas. – Nerimą kelia vien per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai išaugęs prekybos ribojimo priemonių skaičius.“
- Mindaugas Samkus
