Protestai Rusijoje: ką jie duos?

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Aivaras Bagdonas / Geopolitika

2012-01-13 08:40

Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.). O pasirodę tūkstančiai pranešimų apie galimus šiurkščius pažeidimus per rinkimus leido Kremliaus kritikams tvirtinti, kad valdančiajai partijai iš tiesų turėję tekti vos apie 30 proc. rinkėjų balsų. Įvairūs užsienio apžvalgininkai tai įvertino kaip akivaizdų Rusijos valdančiųjų pralaimėjimą. Taip pat – ir kaip signalą Kremliui, kad 2012 m. kovą vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose V. Putinui grįžti į šalies vadovo postą nebus lengva.

Vis dėlto, pasak europarlamentaro iš Vokietijos Elmaro Broko, didesnį rūpestį Kremliui turėtų kelti seniai regėtas Rusijos gyventojų pilietinio aktyvumo protrūkis, prasidėjęs rinkimų į Valstybės Dūmą išvakarėse. Prieš pat rinkimus stebėtas didelis kritikos šalies centrinei valdžiai pliūpsnis interneto erdvėje. Po rinkimų pasklidus gandams apie galbūt klastotus jų rezultatus, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose Rusijos miestuose imti rengti vis gausesni mitingai ir demonstracijos. Iš valdančiųjų protestuotojai pareikalavo anuliuoti žemųjų parlamento rūmų rinkimų rezultatus, išlaisvinti politinius kalinius ir valstybėje pradėti plačias politines reformas. Jeigu iki vasario šie reikalavimai nebus patenkinti, opozicijos atstovo Vladimiro Ryžkovo teigimu, bus pradėtos rengti „dar intensyvesnės ir didesnės“ protesto akcijos.

Maskvos Carnegie centro direktoriaus Dmitrijaus Trenino nuomone, pastaruoju metu surengti ir planuojami opozicijos protestai žymi negrįžtamų pokyčių Rusijos visuomenėje pradžią. Socialinis susitarimas, iki šiol veikęs pagal principą „Valstybė nesikiša į mūsų gyvenimą, mes nesikišame į valdžios reikalus“, ima irti. Rusijos piliečiai vis aktyviau reikalauja pagarbos pilietinėms teisėms, nepriklausomų teismų, kovoti su biurokratijoje išsikerojusia korupcija ir t. t. Šios pilietinės iniciatyvos ilgainiui turėtų pradėti skatinti vis aktyvesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą į šalies valdymą, versiantį valdančiuosius keisti šiuo metu Rusijoje naudojamą „valdžios vertikalės“ principą ir t. t. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad šios reformos yra kompleksinės ir tęstinės, todėl gali būti įgyvendinamos nebent ilgalaikėje perspektyvoje.

Artimiausioje ateityje opozicijos reikalavimai imtis įvairių reformų Rusijoje greičiausiai neturės jokios esminės įtakos šalies valdančiųjų įgyvendinamai politikai. Žinoma, „Vieningajai Rusijai“ praradus dalį vietų Dūmoje, sustiprėjo opozicijos balsas žemuosiuose parlamento rūmuose. Komunistų partijai, liberalams demokratams ir „Teisingajai Rusijai“ pasidalijus apie pusę mandatų, V. Putino partija prarado iki tol turėtą konstitucinę daugumą. Vis dėlto ši opozicija valdančiajai partijai turėtų būti suvokiama kiek kitaip, nei įprasta Vakaruose. Visos trys partijos daugiau ar mažiau siejamos su Kremliumi ir priklauso nuo jo finansavimo. O nepriklausomos ir atvirai centrinę valdžią kritikuojančios politinės jėgos (pavyzdžiui, partija „Jabloko“, neįveikusi 5 proc. ribos, būtinos patekti į Dūmą) liko už borto. Todėl tikėtina, kad Kremlius ir toliau vienaip ar kitaip išlaikys Dūmos kontrolę.

Straipsnio puslapiai:

- Aivaras Bagdonas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas