Putinas ir dar kartą Putinas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volvoj / Geopolitika

2013-01-18 10:27

Praėję metai Rusijai baigėsi dviem reikšmingais įvykiais: pirmu po inauguracijos V. Putino kreipimusi į Federalinį Susirinkimą ir jo tradicine tarptautine spaudos konferencija. JAV žurnalas „Foreign policy“ pripažino Rusijos prezidentą 2012 metų įtakingiausiu pasaulio žmogumi, todėl jo programinės nuostatos ilgo prezidentavimo pradžioje yra vertos dėmesio.

Dvasingumas, pasionarumas ir Eurazijos sąjunga

Viena iš pagrindinių V. Putino kalbos temų buvo tauta, jos likimas. Didžiausią dėmesį jis skyrė tokiems aspektams kaip pasionarumas, dvasingumas, tautos vienybė, pilietinė ir valstybinė atsakomybė. Išskirtinis yra pasionarumo – kaip proveržio pagrindo – akcentavimo momentas: „Didžiulis svarbus šalies atstatymo ir sustiprinimo etapas yra praeityje. Dabar mūsų užduotis – sukurti turtingą ir klestinčią Rusiją. Kartu noriu, kad visi mes aiškiai suprastume: artimiausi metai bus lemiami, galbūt net lūžio metai. (...) Kas išsiverš į priekį, o kas liks autsaideriu ir neišvengiamai praras savo savarankiškumą, priklausys ne tik nuo ekonominio potencialo, bet pirmiausia nuo kiekvienos nacijos valios, nuo jos vidinės energijos; kaip sakė Levas Gumiliovas, nuo pasionarumo, sugebėjimo eiti į priekį ir permainų link“, – pažymėjo V. Putinas.

Rusijoje L. Gumiliovas yra vertinamas kaip (neo)eurazijizmo klasikas. Dažnai spėliojama, kokia doktrina vadovaujasi V. Putinas. L. Gumuliovo citavimas praskaidrina vaizdą. Jo pusiau mokslinėje etnogenezės teorijoje teigiama, kad valstybės yra tarsi gyvi organizmai, kurie gimsta, auga, sensta ir miršta – arba atsinaujina po didelio sukrėtimo. Rusijai paskutinis toks sukrėtimas buvo Sovietų Sąjungos subyrėjimas. Karas Čečėnijoje nustūmė šalį prie dezintegracijos ribos, bet ji sugebėjo išlikti. Antra vertus, kaip teisingai pareiškė V. Putinas, stabilizavimo laikotarpis baigėsi – reikia proveržio, o idėjos arba įvykio (panašaus į Didįjį Tėvynės karą, po kurio buvo didžiulis šalies atstatymo entuziazmas) horizonte nesimato. Šalis lyg ir stabilizavosi, bet degraduoja (yra iš vidaus graužiama korupcijos) be strateginio tikslo, o be jo net demografinės situacijos ištaisymas yra beprasmis.

Kur tas tikslas? V. Putino nuomone, dvasingumas ir geopolitinis poreikis!

Šiame kontekste Rusijos prezidentas pažymėjo: „XXI a. pradžioje mes susidūrėme su vertybine katastrofa, su tikra vertybių krize. O jeigu nacija praranda gyvenimo orientyrus ir idealus, jai ir išorinis priešas nereikalingas, viskas sugrius savaime. (...) Šiandien Rusijos visuomenė jaučia ryškų dvasinių vertybių deficitą: gailestingumo, užuojautos vienas kitam, paramos ir savitarpio pagalbos – deficitą to, kas istoriškai darė mus tvirtesnius ir stipresnius, kuo mes visada didžiavomės.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volvoj

Geopolitika

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas