Putinas ir dar kartą Putinas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volvoj / Geopolitika

2013-01-18 10:27

Praėję metai Rusijai baigėsi dviem reikšmingais įvykiais: pirmu po inauguracijos V. Putino kreipimusi į Federalinį Susirinkimą ir jo tradicine tarptautine spaudos konferencija. JAV žurnalas „Foreign policy“ pripažino Rusijos prezidentą 2012 metų įtakingiausiu pasaulio žmogumi, todėl jo programinės nuostatos ilgo prezidentavimo pradžioje yra vertos dėmesio.

Dvasingumas, pasionarumas ir Eurazijos sąjunga

Viena iš pagrindinių V. Putino kalbos temų buvo tauta, jos likimas. Didžiausią dėmesį jis skyrė tokiems aspektams kaip pasionarumas, dvasingumas, tautos vienybė, pilietinė ir valstybinė atsakomybė. Išskirtinis yra pasionarumo – kaip proveržio pagrindo – akcentavimo momentas: „Didžiulis svarbus šalies atstatymo ir sustiprinimo etapas yra praeityje. Dabar mūsų užduotis – sukurti turtingą ir klestinčią Rusiją. Kartu noriu, kad visi mes aiškiai suprastume: artimiausi metai bus lemiami, galbūt net lūžio metai. (...) Kas išsiverš į priekį, o kas liks autsaideriu ir neišvengiamai praras savo savarankiškumą, priklausys ne tik nuo ekonominio potencialo, bet pirmiausia nuo kiekvienos nacijos valios, nuo jos vidinės energijos; kaip sakė Levas Gumiliovas, nuo pasionarumo, sugebėjimo eiti į priekį ir permainų link“, – pažymėjo V. Putinas.

Rusijoje L. Gumiliovas yra vertinamas kaip (neo)eurazijizmo klasikas. Dažnai spėliojama, kokia doktrina vadovaujasi V. Putinas. L. Gumuliovo citavimas praskaidrina vaizdą. Jo pusiau mokslinėje etnogenezės teorijoje teigiama, kad valstybės yra tarsi gyvi organizmai, kurie gimsta, auga, sensta ir miršta – arba atsinaujina po didelio sukrėtimo. Rusijai paskutinis toks sukrėtimas buvo Sovietų Sąjungos subyrėjimas. Karas Čečėnijoje nustūmė šalį prie dezintegracijos ribos, bet ji sugebėjo išlikti. Antra vertus, kaip teisingai pareiškė V. Putinas, stabilizavimo laikotarpis baigėsi – reikia proveržio, o idėjos arba įvykio (panašaus į Didįjį Tėvynės karą, po kurio buvo didžiulis šalies atstatymo entuziazmas) horizonte nesimato. Šalis lyg ir stabilizavosi, bet degraduoja (yra iš vidaus graužiama korupcijos) be strateginio tikslo, o be jo net demografinės situacijos ištaisymas yra beprasmis.

Kur tas tikslas? V. Putino nuomone, dvasingumas ir geopolitinis poreikis!

Šiame kontekste Rusijos prezidentas pažymėjo: „XXI a. pradžioje mes susidūrėme su vertybine katastrofa, su tikra vertybių krize. O jeigu nacija praranda gyvenimo orientyrus ir idealus, jai ir išorinis priešas nereikalingas, viskas sugrius savaime. (...) Šiandien Rusijos visuomenė jaučia ryškų dvasinių vertybių deficitą: gailestingumo, užuojautos vienas kitam, paramos ir savitarpio pagalbos – deficitą to, kas istoriškai darė mus tvirtesnius ir stipresnius, kuo mes visada didžiavomės.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volvoj

Geopolitika

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas