Putinas ir dar kartą Putinas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volvoj / Geopolitika

2013-01-18 10:27

Praėję metai Rusijai baigėsi dviem reikšmingais įvykiais: pirmu po inauguracijos V. Putino kreipimusi į Federalinį Susirinkimą ir jo tradicine tarptautine spaudos konferencija. JAV žurnalas „Foreign policy“ pripažino Rusijos prezidentą 2012 metų įtakingiausiu pasaulio žmogumi, todėl jo programinės nuostatos ilgo prezidentavimo pradžioje yra vertos dėmesio.

Dvasingumas, pasionarumas ir Eurazijos sąjunga

Viena iš pagrindinių V. Putino kalbos temų buvo tauta, jos likimas. Didžiausią dėmesį jis skyrė tokiems aspektams kaip pasionarumas, dvasingumas, tautos vienybė, pilietinė ir valstybinė atsakomybė. Išskirtinis yra pasionarumo – kaip proveržio pagrindo – akcentavimo momentas: „Didžiulis svarbus šalies atstatymo ir sustiprinimo etapas yra praeityje. Dabar mūsų užduotis – sukurti turtingą ir klestinčią Rusiją. Kartu noriu, kad visi mes aiškiai suprastume: artimiausi metai bus lemiami, galbūt net lūžio metai. (...) Kas išsiverš į priekį, o kas liks autsaideriu ir neišvengiamai praras savo savarankiškumą, priklausys ne tik nuo ekonominio potencialo, bet pirmiausia nuo kiekvienos nacijos valios, nuo jos vidinės energijos; kaip sakė Levas Gumiliovas, nuo pasionarumo, sugebėjimo eiti į priekį ir permainų link“, – pažymėjo V. Putinas.

Rusijoje L. Gumiliovas yra vertinamas kaip (neo)eurazijizmo klasikas. Dažnai spėliojama, kokia doktrina vadovaujasi V. Putinas. L. Gumuliovo citavimas praskaidrina vaizdą. Jo pusiau mokslinėje etnogenezės teorijoje teigiama, kad valstybės yra tarsi gyvi organizmai, kurie gimsta, auga, sensta ir miršta – arba atsinaujina po didelio sukrėtimo. Rusijai paskutinis toks sukrėtimas buvo Sovietų Sąjungos subyrėjimas. Karas Čečėnijoje nustūmė šalį prie dezintegracijos ribos, bet ji sugebėjo išlikti. Antra vertus, kaip teisingai pareiškė V. Putinas, stabilizavimo laikotarpis baigėsi – reikia proveržio, o idėjos arba įvykio (panašaus į Didįjį Tėvynės karą, po kurio buvo didžiulis šalies atstatymo entuziazmas) horizonte nesimato. Šalis lyg ir stabilizavosi, bet degraduoja (yra iš vidaus graužiama korupcijos) be strateginio tikslo, o be jo net demografinės situacijos ištaisymas yra beprasmis.

Kur tas tikslas? V. Putino nuomone, dvasingumas ir geopolitinis poreikis!

Šiame kontekste Rusijos prezidentas pažymėjo: „XXI a. pradžioje mes susidūrėme su vertybine katastrofa, su tikra vertybių krize. O jeigu nacija praranda gyvenimo orientyrus ir idealus, jai ir išorinis priešas nereikalingas, viskas sugrius savaime. (...) Šiandien Rusijos visuomenė jaučia ryškų dvasinių vertybių deficitą: gailestingumo, užuojautos vienas kitam, paramos ir savitarpio pagalbos – deficitą to, kas istoriškai darė mus tvirtesnius ir stipresnius, kuo mes visada didžiavomės.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volvoj

Geopolitika

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas