Putino Rusija ir besikeičiantis pasaulis

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-04-03 16:17

Dar prieš rinkimus V. Putinas išspausdino straipsnį „Rusija ir besikeičiantis pasaulis“, kuriame aptarė užsienio politikos aktualijas ir apibrėžė savo poziciją šioje srityje. Ji buvo daugiau ar mažiau žinoma ir anksčiau: nuo pat pradžių susiformavo V. Putino kaip griežto lyderio, mėgstančio pakritikuoti Vakarus, įvaizdis. Tačiau minėtoje publikacijoje yra keli išskirtiniai momentai, reikalaujantys atskiro komentaro.

Pradėjo Rusijos vadovas tradiciškai: pažymėjęs, kad saugumą pasaulyje galima garantuoti tik kartu su Maskva, o ne bandant nustumti ją į šalį, perėjo prie kaip niekad aštrios Vakarų politikos kritikos (aštresnės negu Miunchene). Ją vertėtų pristatyti papunkčiui (ir tai tik ryškiausi taškai):

· Pasaulyje susidaro moralinis teisinis vakuumas, ir sukuria jį Vakarai. Jie užsižaidė su atskirų šalių „nubaudimu“: jei kas, iš karto griebiasi sankcijų arba karinės lazdos.

· Kovoje su terorizmu ligi šiol išlieka dvejopi standartai: skirtingų šalių teroristai vertinami skirtingai – kaip blogi ir nelabai blogi, pastaruosius naudojant politiniuose žaidimuose (pavyzdžiui, siekiant destabilizuoti nepalankius režimus).

· Amerika nori tapti nepažeidžiama kitų sąskaita: kuria (savo ir Europos) priešraketinės gynybos sistemą, kuri yra nukreipta pirmiausia prieš Rusiją, ir nuolat užsiima „politine inžinerija“, taip pat ir svarbiuose Maskvai regionuose bei pačioje Rusijoje.

V. Putino taip pat netenkina Jungtinių Valstijų siekis turėti karines bazes Centrinėje Azijoje „be aiškaus mandato, tikslų ir buvimo terminų“, nors NATO nesugebėjo pasiekti Afganistane užsibrėžtų tikslų ir narkotikų iš ten plitimo grėsmė tik didėja. Šiame kontekste labai įdomiai nuskambėjo Rusijos vadovo mintis, kad į problemos sprendimą galėtų aktyviau įsitraukti tokios regioninės organizacijos kaip Rusijos kontroliuojama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija ir NVS. „Mes esame pasiruošę apsvarstyti rimtą Rusijos dalyvavimo operacijoje teikiant pagalbą Afganistano tautai išplėtimą. Tačiau su sąlyga, kad tarptautinis kontingentas veiks energingiau ir, sutinkamai su mūsų interesais, užsiims fiziniu narkotinių augalų laukų ir pogrindinių laboratorijų naikinimu“, – rašo V. Putinas. Taigi galima daryti prielaidą, kad Maskva (galbūt kartu su Pekinu) nori grįžti į Afganistaną ir dominuoti Centrinės Azijos regione, kas byloja apie rimtą jos ambicijų didėjimą (žinoma, jeigu tai ne vien karinga retorika).

Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, Rusijos lyderis pabrėžė: „Mes esame suinteresuoti stipria Europos Sąjunga, tokia, kokią ją mato, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.“ Kitaip tariant, Europoje V. Putinas ir toliau orientuosis į Berlyną ir Paryžių, greičiausiai remdamasis neoeurazijine geopolitine doktrina. Dar daugiau, jis atvirai prakalbo apie „gilesnę kooperaciją energetikos srityje – iki pat vieningo Europos energetinio komplekso sukūrimo“. Na, o Trečiojo energetikos paketo kliūtį ES turėtų „ryžtingai pašalinti“. Tokio pobūdžio pareiškimai iš esmės reiškia, kad Maskva nori paversti ES vos ne savo energetiniu vasalu ir kartu su Vokietija ir Prancūzija ją kontroliuoti. Todėl kitos bloko valstybės turėtų sunerimti dėl federacinių vokiečių ir prancūzų iniciatyvų, nes už jų gali kyšoti ir Kremliaus ausys.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas