PVM mokesčio kėlimą reikėtų pamiršti (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2011-12-05 15:10

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių

Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų. Kai kurių infrastruktūros projektų efektyvumas kelia nemažai klaustukų, tad logiška, kad galima būtų palaukti ir „geresnių laikų“, užuot visiems vienodai apkarpius darbo užmokestį (kaip visuomet labiausiai nuskurdinant gaunančius mažiausias pajamas). Be to, kodėl gi nepasinaudojus Estijos pavyzdžiu? Būtų galima privatizuoti dalį valstybės turto investuotojams iškėlus sąlygą dėl avansinio dividendų (ir atitinkamai mokesčių) sumokėjimo. Žodžiu, kaip sakoma, pinigų yra, tik reikia fantazijos juos paimti.

Dabartinis biudžeto persvarstymas turi vieną esminę neigiamybę - bet kuri kita galima priemonė viešųjų finansų kokybės gerinimui netinka „gaisrų gesinimo“ politikai. Iš vienos pusės, numatyti daugelio dalykų neįmanoma, tačiau ne vienas ekonomistas minėjo, kad 2012 metų biudžetas yra per daug optimistinis ir gerai būtų valdantiesiems apsitarti su koalicijos parneriais, koks gi galėtų būti variantas „B“.

Klausantis politikų pasiūlymų, ką dabar daryti, supranti, kad daugeliui rūpi rinkimai, o ne visos ekonomikos interesai. Vieni jų siūlo tiesiog spjauti į įsipareigojimą, sumažinti deficitą (kodėl visa Europa tą daro, o mes negalime?), pamiršdami, kad finansų rinkos į tai sureaguos „tik“ didesnėmis palūkanomis. Tai reiškia, kad vis didesnę ir taip menko biudžeto dalį teks atriekti užsienio investuotojams. Kiti siūlo apjungti ministerijas – lyg tai kada nors buvo sutaupę reikšmingesnę išlaidų dalį. Ministerijų sujungimas gali turėti teigiamą įtaką tik tuomet, jei tai bus susiję su dalies valstybės finansuojamų funkcijų atsisakymu. Tačiau apie tai vengiama kalbėti.

Pridėtinės vertės mokesčio kėlimą artimiausiu laikotarpiu reikėtų pamiršti. Aišku, vertinant teigiamus šio mokesčio aspektus, negali nepaminėti, kad, visų pirma, PVM, palyginti su kitais mokesčiais (darbo ar kapitalo), santykinai mažiausiai iškraipo ūkio subjektų elgseną. Visų antra, mokesčio rinkimas yra lengvai administruojamas, todėl tai gali būti stabilių pajamų šaltinis.

Tačiau yra ir nemažai „bet“, nes PVM yra regresinis mokestis. Tai reiškia, kad didžiausią neigiamą poveikį, pakėlus šį mokestį, pajus mažas pajamas gaunantys žmonės. Įvertinus blogėjančią makroekonominę padėtį, tai gali tik padidinti socialinių išmokų poreikį. Tuomet bendras teigiamas poveikis valstybės finansams sumažės. Be to, šio mokesčio kėlimas didina infliaciją, o tai mažina vartojimą - šio mokesčio bazę. Įvairiais vertinimais, 1 procentiniu punktu padidintas PVM tarifas lemia 0,26 - 0,42 proc. ilgalaikį vartojimo kainų padidėjimą. Tačiau Lietuvoje VKI infliacijos padidėjimas gali būti didesnis nei ES šalių vidurkis. Galutinis poveikis kainoms priklauso nuo to, kokiu mastu mokestinė našta yra perkelta galutiniam vartotojui. Įvairių ekonomistų vertinimu, atskirose šalyse pastaroji proporcija svyruoja nuo 57 iki 77 proc. Kaip rodo istorinė patirtis, dėl rinkos mažumo ir ribotos konkurencijos tam tikruose sektoriuose, Lietuvoje galutiniam vartotojui tenka didžioji dalis PVM kėlimo naštos.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas