R. Bancevičius: keista, kad niekas nenori apversti Lietuvos ekonomikos tėkmės

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Justas Gavėnas / ekt.lt

2012-11-07 11:08

Interviu su banko DNB vyresniuoju analitiku Roku Bancevičiumi.

Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių. Kaip Jūs vertinate artimiausių kelerių metų ekonomikos vystymosi perspektyvas?

Pasaulinė ekonomika iš esmės nėra atsigavusi po 2009 m. krizės, kuri išryškino fundamentalius neatitikimus ekonominėje sistemoje (turto burbulai, politinės integracijos trūkumas euro zonoje, nacionalinių biudžeto disbalansai ir t. t.), o tai reiškia, kad stiprios ekonomikos augimo tendencijos šiuo metu nėra. Per anksti sakyti, kad antroji krizės banga atsirita, tačiau pasaulio ekonomikoje yra nerimo ženklų. Mes nežinome kaip bus išspręsta vadinamoji “fiskalinio skardžio“ krizė JAV arba kaip klostysis įvykiai Ispanijoje.

Būtent nežinomybė ir yra problema, o tai reiškia, kad 2013 m. viskas gali būti taip pat kaip šiemet – daug neaiškumo, silpni investicijų lygiai, tačiau tai nereiškia, kad ekonomika trauksis. Aš manau, kad būtent vadinamasis “ekonomikos šliaužimo“ scenarijus yra labiausiai tikėtinas. Lietuvai pasaulio ekonomikos tendencijos yra labai svarbios, tačiau reikia palaukti kaip Lietuvos eksportuotojams seksis paskutinįjį šių metų ketvirtį, kai Vokietija, ko gero, išgyvens recesiją.

Šiemet Lietuvos apdirbamoji pramonė sėkmingai eksportuoja į Vakarų Europą nekreipdama dėmesio į ekonomikos problemas ten. Greičiausiai tai reiškia, jog mes nesame prasčiausi ir brangiausiai gaminantys tiekėjai.

Mažmeninės prekybos apimtys artėja prie 2008 – ųjų metų lygio to meto kainomis, o gyventojų pajamų augimas bent jau neturėtų būti mažesnis nei šiemet. Neatsitikus nieko ypatingai blogo pasaulyje, augsime ir kitąmet, tiesa greičiausiai lėčiau.

Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas?

Tai tik viena, tiesa svarbi, ūkio dedamųjų. Kalbant apie patį eksportą šiuo metu svarbus ne tik lietuviškos kilmės prekių pardavimas užsienyje, tačiau ir vadinamasis reeksportas (pervežimai iš Vakarų daugiausiai Rusijos kryptimi).

Lietuviškos produkcijos eksportuotojai šiemet didina eksporto apimtis nepaisant problemų Vakaruose, kur jie stabiliai veža didžiąją dalį savo gaminių pastarąjį dešimtmetį. Maisto pramonė didina eksporto apimtis į Rusiją, jos eksporto geografija keičiasi.

Reeksportas labai priklausomas nuo padėties Rusijoje, o ši priklausoma nuo naftos kainos. Be abejo daugiau eksporto norėtųsi į sparčiau besivystančias pasaulio dalis. Taip pat, Lietuvoje yra labai maža paslaugų eksporto dalis, čia norėtųsi spartesnio augimo. Paslaugų eksportas yra imlus darbo jėgai, taigi, teoriškai augant tokio tipo eksportui mažėtų ir bedarbystė.

Tiesa, Lietuvoje tam reikia prieinamos išsilavinusios (realius įgūdžius turinčios) darbo jėgos. Didžioji dalis nedirbančiųjų šiuo metu tuo pasigirti negali, todėl reikalingas aktyvesnis valstybės vaidmuo juos perkvalifikuojant.

Koks euro zonos ir euro vystymosi scenarijus labiausiai tikėtinas? Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą, Graikijos situacija taip pat nekelia didelio pasitikėjimo...

Situacija labai sudėtinga, išgyvename istorinius procesus. Iš šio taško galima nueiti ir iki integruotos Europos federacijos ir iki karinių konfliktų Europoje. Reikėtų šitą procesą matyti plačiau – politikams šiuo metu reikia priimti neįtikėtinai sunkius sprendimus, nes Europos sostinės yra prašomos perduoti savo galias Briuseliui. Taigi, vienerių metų euro perspektyva yra paprasta – daug nežinomybės ir nuolatinis spaudimas politikams apsispręsti, kokį Europos projektą jie nori matyti. Tolimesnė perspektyvą priklausys būtent nuo politinių sprendimų.

Istoriškai prisijungimas prie euro zonos Lietuvai buvo vienas iš strateginių tikslų, tačiau pastaruoju metu kalbos apie euro įsivedimą pritilo. Ar Jūs manote, kad Lietuvai įsivesti eurą yra naudinga?

Euro įsivedimo pliusai ir minusai yra aptarti daugybę kartų ir keista, kad likus vienam žingsniui Lietuva pradėjo blaškytis. Mes jau veik du dešimtmečius neturime plaukiojančio valiutos kurso, tad visus neigiamus tokios pinigų politikos vaisius esame prisiėmę. Eurą mes jau turime, tik lito pavidalu, o dėl šios priežasties negauname euro pliusų – neturime priėjimo prie Europos Centrinio banko, rinkos gali spekuliuoti mūsų valiutos devalvavimo tema ir t. t.

Likdami be euro mes sutaupytume tik vienoje vietoje – neprisidėtume prie fiskalinio stabilumo fondo. Tai gerai, tačiau tai reiškia, kad Lietuvai atsidūrus bėdoje mūsų taip pat niekas negelbėtų.

Galiausiai mes ir vėl atsiskiriame nuo naujosios Europos kūrimo procesų. Nuėję į vieną susitikimą sakome, kad neprisidėsime prie euro projekto, nes europiečiai nesusitvarko su savo problemomis, o kitame susitikime prašome mums padidinti Europos Sąjungos paramą 2014 – 2020 - ųjų metų finansinėje perspektyvoje... Greitu metu būsime vienintelė Baltijos šalis be euro. Euras kaip valiuta – išliks, tik gali skirtis juo besinaudojančių valstybių skaičius.

Kokios Lietuvos ekonomikos vystymosi perspektyvos?

Artimiausius kelerius metus laukia 1 - 3 proc. BVP augimas dėl ekonomikos neapibrėžtumo užsienyje, o toliau viskas priklausys nuo ekonomikos politikos Lietuvoje. Jei nebus užsienio investicijų, jei nebus išspręsta struktūrinio nedarbo problema, jei biudžetas jaus pastovų spaudimą dėl struktūriškai išsibalansavusio Sodros biudžeto, 1 - 3 proc. dydžio augimas gali tapti norma. Tiesa, svarbus vaidmuo teks ir bankinei sistemai – reikės prisiimti aktyvesnį vaidmenį investicijų finansavime.

Straipsnio puslapiai:

- Justas Gavėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas