R. Dargis: nenorime prisidėti prie pasakų

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-27 12:11

12 sričių pasiūlymai ir vienijantis tikslas – didinti verslo konkurencingumą ir skatinti ekonomiką. Birželį išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu, Robertas Dargis praėjusią savaitę LPK Verslo forume kreipėsi į politikus: pagrindinis siekis, kad žalia atmintinė atsidurtų ant naujosios Vyriausybės darbo stalo.

Paskutinė pramonininkų naujiena – pasiūlymai partijoms, kurie turėtų būti įtraukti į naujosios Vyriausybės programą. Dėl kokių priežasčių reikėjo imtis tokio rekomendacijų žinyno? Ar „Hanner“ perkėlimą į Estiją galima laikyti vienu iš požymių, parodžiusių, kad pagaliau reikia sisteminių pokyčių, verslo ir politikų dialogo?

„Hanner“ perkėlimas vienas iš indikatorių, bet labai jo nesureikšminčiau. Manau, tai buvo bandymas parodyti verslo aplinką: kas vyksta, ir ko reikia verslui. Jei verslo aplinka Lietuvoje gerės, aš manau, kad grįš, čia nėra dėl ko diskutuoti.

Be abejonės, verslas vertina rizikas, taigi pabandę įvertinti rizikas, grėsmes ir pateikėme pasiūlymus, ką reikia daryti. Tie pasiūlymai nėra surašyti vieno ar dviejų žmonių, buvo turbūt 16 susitikimų su asocijuotomis struktūromis, diskutavome visais klausimais, rinkome asociacijų prezidentų, didžiųjų įmonių vadovų nuomones, ką jie mano, kas trukdo jiems veikti, kur norėtų tam tikrų pokyčių. Pasiūlymų buvo daugiau nei pakliuvo į tą vadinamą žalią knygelę. Ji turi dvigubą prasmę: įvyko pramonininkų rinkimai, artėja ir rinkimai į Seimą. Taip jau sutapo, kad ir pramonininkai sudėliojo savo programą, ką jie nori keisti ir veikti artmiausius keturis metus su nauja vadovybe, kartu čia pasitaikė ir Seimo rinkimai.

Reikalai čia sutampa, nes grėsmės tiek jiems, tiek verslo bendruomenei, pačiai valstybei yra tos pačios, pabandėme jas įvardyti. Didžiausia, aišku, demografinė. Turbūt pokyčiai darbo rinkoje sąlygos ir mūsų ekonomikos augimą, ir pirmadienį, skaitydamas savo pranešimą sakiau, kad artėja būsena, kai tolesnė ekonomikos plėtra jau bus salygojama žmogiškojo faktoriaus, darbo jėgos. Bijau, kad nedarbo lygis žemiau 200 tūkst. bedarbių jau nebenukris, nes nemaža jų dalis yra vadinamieji struktūriniai bedarbiai, kurie nebenori ar nebegali ateiti į darbo rinką. Turbūt dėl kvalifikacijos ar amžiaus jie jau niekada nebus aktyvūs. Reikia galvoti, kaip pritraukti emigravusius žmones, kurti jiems darbo vietas, matyt, dėl to turėtų keistis ir atlyginimai, bet viskas priklauso nuo bendros ekonominės būklės. Reikia atsižvelgti į kokias šalis eksportuojame, kokie ten ekonominiai pokyčiai, neaiškumas rinkose: ir Rusijos, ir Vokietijos, kuri svarbi mūsų partnerė. Artimiausi pokyčiai, kaip Europa susitvarkys, tada bus aišku ir mums.

Įvardijame demografinę krizę, valstybės finansų būklę, kuri pakankamai sudėtinga, nes besiskolindami per paskutiniuosius ketverius metus skolą užauginome beveik tris kartus: turėjome 17, 4 mlrd. litų, o šiuos metus baigsime beveik su 50 mlrd. litų skola. ES tapome beveik skolinimosi lyderiai. Trečia didelė grėsmė – daugiausiai pinigų reikalaujantys segmentai: socialinės paramos, sveikatos apsaugos, yra nereformuoti. Kitos grėsmės – tiesioginės užsienio investicijos, kurios mažiausios iš Baltijos šalių, didelė priklausomybė nuo europinių pinigų, energetinės išlaidos, kurios yra didelės ir gyventojams, ir verslui.

Verslo forume premjeras pajuokavo, kad konservatoriai, dar nepristatę savo programos, galės į ją įtraukti absoliučią daugumą jūsų pasiūlymų. Jeigu rimtai, kokie jūsų lūkesčiai, ar daug jūsų pasiūlymų pasirodys naujosios Vyriausybės, kad ir kas ją sudarytų, programoje?

Tiesą sakant, pakliūti į kažkieno programas, didelio mūsų noro ir nebuvo. Partijos jau istoriškai yra mus išmokiusios, kad aistros apimti jie prirašo visokių dalykų, kad viskas bus sutvarkyta ir, pažiūrėkite, dabar iš konteksto ištrauktų reikalų aplinkui pilna: ir pensijos didės, ir atlyginimai augs, ir gerbūvis keisis. Bet niekas nepasako, iš kokio gausybės rago ta visa gerovė pasipils. Ir mes neturėjome idėjos prisidėti prie visų pasakų – skraidančių kilimų, staltiesėlių, kurios pamaitins visus, tų aukso avinėlių, kurie nuklos auksiniais pinigėliais grindis. Mintis buvo surašyti realius pasiūlymus, kurie mums svarbūs ir mūsų tikslas – būsimos koalicinės vyriausybės programa.

Aš manau, kad mes būsime aktyvūs sekdami naujos Vyriausybės darbą, gerąja prasme. Nes mūsų darbas juos kritikuoti, tai opozicijos reikalas. Mums reikia stabilumo, aiškumo ir pokyčių, kad ekonomikoje galėtumėme prognozuoti savo ateitį.

Verslo forume sakėte, kad nacionalinės energetikos tikslai per daug ambicingi. Išdėstėte ir prioritetus: nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo, iki išteklių taupymo. Tačiau sąraše pasigendama dabar aktualius VAE klausimo. Kokia pramonininkų pozicija?

Išdėstėme seką, kaip matytumėme optimaliais kaštais užtikrinti pagrindinį tikslą – energetikos tiekimo nepriklausomybę ir konkurencingą kainą. Vienas iš svarbių dalykų, kuriuo baigėme savo siūlymus, kad valstybei truputį reikia pakeisti požiūrį – efektyvus energijos vartojimas turbūt būtų pagrindinis tikslas, nes be galo daug energijos iššvaistome šiaip sau. Manau, ambicingas ir geras Europos tikslas – 20 proc. energijos sutaupyti iki 2020 metu. Atominė elektrinė yra paminėta kaip regioninis projektas, kuris gali būti įgyvendintas su sąlyga, kad visi regionininiai partneriai – estai, latviai, lenkai, jame dalyvaus. Jeigu būtų ta pirminė indikuota scehma, kaip buvo manyta, kad su jais pastatysime, tad kaip ir nėra didelės grėsmės, nes jie bus surišti ir mes kartu turėsime gerą bazinę generaciją. Kito kampo – dėl branduolinės energetikos buvimo Lietuvoje, mes neanalizavome, labiau rūpinomės ekonominiu efektyvumu, garantijomis ir, aišku, valstybės finansų galimybėmis. Sakykime, kad mūsų siūlymuose nėra atsisakyta branduolinės energijos.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas