R. Goldrinas: laimingi žmonės neserga (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-05-30 12:24

 „Ekonomika.lt“ vaizdo diskusijoje žurnalistas Arūnas Brazauskas turėjo progą pabūti ir kamantinėtoju, ir bandomuoju triušiu. Kitaip ir negalėjo būti, nes jo pašnekovas – iš Estijos atvykęs kineziologas, žmogaus vidinės pusiausvyros atkūrimo žinovas Romanas Goldrinas.

„Turiu kelias specialybes, esu baigęs aukštąjį techninį, medicinos mokslą ir savarankiškai studijuoju psichologiją, – prisistatė R. Goldrinas. – Galiu atrasti ryšių tarp įvairių lygmenų, pavyzdžiui, tarp fizinio kūno, daiktų, emocijų ir minčių. Kadaise turėjau verslą, paskui buvau perėjęs į mediciną, bet supratau, kad manęs netenkina paprastas darbas dėl pinigų. Kai pradėjau dirbti su žmonėmis, stengiausi ieškoti jų negalavimų priežasčių. Taip ėmiau domėtis manualine terapija, kineziologija, kur naudojamas raumenų testavimo metodas, raumenų ryšys su vidaus organais, stuburu, o kartu ir su mintimis, emocijomis.“

Toliau diskusijoje vyko „bandymai“ su žurnalistu. A. Brazauskas vėliau neslėpė, kad R. Goldrino metodas, kurį būtų galima lyginti su melo detektoriumi, jam padarė įspūdį – buvo „iššifruotas“: kineziologas nustatė, kada žurnalistas meluoja, o kada teisybę arba pusiau teisybę sako. Tam užteko paprasčiausio abiejų pašnekovų rankų kontakto: vienas ją kelia, o kitas – spaudžia, bet tai reikia pamatyti.

R. Goldrino teigimu, jo metodas grindžiamas vadinamuoju raumenų testavimu: žmogaus organizmo gyvavimą garantuoja įvairių lygmenų pusiausvyra. Pavyzdžiui, judėti galime dėl to, kad sutartinai susitraukia ir atsileidžia įvairūs raumenys. Šį procesą, kaip ir širdies darbą, kvėpavimą, valdo nesąmoningoji smegenų dalis. Todėl, pažeidus tam tikrą smegenų dalį, žmogaus veiksmai tampa nekoordinuoti.

Kineziologijos pagrindas yra raumenų ryšys su vidaus organais, stuburu ir galvos smegenimis, o kartu ir su sąmoningąja smegenų dalimi, valdančia mintis ir emocijas. Dėl to esama tiesioginio ryšio tarp raumenų darbo ir minčių.

„Kai nustatoma raumenų sutrikimų priežastis, išmokytas žmogus gali pats susidoroti su savo negalavimu ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą“,– teigė pašnekovas.

Kuo tai svarbu verslui? Anot R. Goldrino, kineziologijos metodas padeda priimti sprendimą rezultatus numatant anksčiau, negu galima išmąstyti: „Intelektas, logika, analizė yra labai gerai stabilumo laikotarpiu, bet kai chaosas, daug geresnis pagalbininkas yra nuojauta.“

Pasak jo, nuojautą turi visi žmonės, bet jie neturi praktikos ja pasitikėti ir vengia „paleisti“ logiką per toli, nes bijo, kad nesugebės grįžti į pirminę būklę. „Tai nėra teisinga. Intuiciją reikia treniruoti, o pradėti galima nuo paprastesnių būdų. Pavyzdžiui, siekiant konkretaus tikslo intuityviai pasirinkti kelią. Juk niekada nežinome, kur eismą stabdys avarija, kur bus kelio darbai ar kur grūstis“, – kalbėjo R. Goldrinas.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas