R. Kuodis: konkurencija šilumos ūkyje – absurdas

(Puslapis 1 iš 2)


Žinių radijas

2014-02-06 09:10

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia.

„Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis. Tas šilumos ūkis atiteko savivaldybėms, o kai kurios savivaldybės, turėdamos tokį minkštą stuburą, nutarė, kad verta tą ūkį išnuomoti privatininkams. Nėra nieko baisiau kaip privatus monopolistas“, – laidoje „Akiratyje – energetika“ trečiadienį sakė R. Kuodis.

Po šios reformos, R. Kuodžio teigimu, kainos gyventojams nesumažėjo, o savivaldybių korupcija padidėjo. Didžiuosiuose miestuose, anot ekonomisto, privataus šilumos ūkio valdytojams nebuvo jokių paskatų pereiti prie biokuro, stengtis sumažinti vartojimą. „Kantrybės taurė matyt ir premjerui pagaliau baigėsi“, - nurodė jis.

Didžiausia bėda – konkurencija

R. Kuodžiu įsitikinimu, Lietuvoje yra ir dar viena didelė problema – konkurencija šilumos ūkyje. „Tai yra vienas absurdiškiausių dalykų, kokį galima sugalvoti, kadangi šilumos ūkis tikrai iš visų natūralių monopolijų natūraliausias. Kuo daugiau ten, tokioje mažoje erdvėje, konkurencijos, tuo didesnės kainos.“

Pasak R. Kuodžio, turėtų būti tik vienas gamintojas, kuris efektyviausiu būdu tiektų šilumą savivaldybėms.

Valstybė valdė nuostolingai

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno nuomone, kai šilumos ūkis buvo valdomas valstybės, patirti dideli nuostoliai.

„Valdymas buvo labai neefektyvus, dideli nuostoliai tinkluose – siekė 32 proc. Šilumos savikaina buvo didesnė už parduodamos šilumos kainą, šį skirtumą dengdavo valstybė, kompensuodama iš valstybės biudžeto“, – laidoje kalbėjo V. Stasiūnas.

Anot jo, kai 1997 m. šilumos ūkis buvo perduotas savivaldybėms, kiekviena jų pasidarė atsakinga už šio ūkio efektyvų darbą. Pasak V. Stasiūno, savivaldybės padarė dideles investicijas, kad dabar kai kuriose jų šilumos kilovatvalandės kaina tesiektų 20 cnt.

Vilniuje susitvarkyta prasčiausiai

R. Kuodis pažymėjo, kad jis nesiūlantis grįžti į iki 1997 metų kerojusią „betvarkę“. Jis pripažino, kad kai kurios savivaldybės su šilumos ūkiais puikiai susitvarkė:

„Kai kurios savivaldybės, kaip valstybės dalis, teisingai tvarkėsi. Mes turėjome problemą su kai kuriomis didelėmis savivaldybėmis, kurios išnuomavo tuos ūkius, atidavė privatininkams, ir tie privatininkai padarė viską, kad išmelžtų iš visuomenių kuo daugiau“, – aiškino ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas