R. Rudzkis: didžiausia grėsmė – emigracija

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Genė Silickienė / Respublika.lt

2010-10-14 17:14

Kontroliuoti, reglamentuoti, licencijuoti, bausti, neleisti, stabdyti, apmokestinti, sumažinti ir atimti - tai mūsų biurokratai ir politikai moka daryti. Dusinančiuose spąstuose atsidūręs lietuvis pasiduoda, gyvena iš pašalpų arba emigruoja.

Emigracija yra didžiausia grėsmė, Lietuvos raida pavojuje. Jeigu emigrantų nemažės, jau artimiausiais metais valstybės ir ūkio laukia naujas nuosmukis, prognozuoja finansų analitikas profesorius Rimantas RUDZKIS.

Kaip gyvens Lietuva po dvejų ar penkerių metų, jei kasmet emigruoja beveik 60 tūkstančių darbingų, daugiausia 25-34 metų, žmonių?

Emigracija yra didžiausia grėsmė. Jau dabar sąlygiškas darbuotojų skaičius, be individualių įmonių ir ūkininkų, nesiekia nė 900 tūkstančių. Iš jų 300 tūkstančių dirba viešajame sektoriuje ir atlyginimus gauna iš valstybės biudžeto. Tik 600 tūkstančių kuria verslą. Kasmet išvažiuoja dešimtadalis bendrojo vidaus produkto kūrėjų. Nesunku numatyti, kad per trejus metus jau bus išvažiavę trečdalis. Kad teks susidurti su rimtomis darbo jėgos problemomis, matome jau dabar. Trūksta tolimųjų maršrutų vairuotojų, aukštos kvalifikacijos suvirintojų, aukštos klasės vadybininkų, informacinių technologijų specialistų.

Kaip atsigaus šalies ūkis, jei nebeliks darbo jėgos?

Jeigu situacija nesikeis, 2012 metais vėl prasidės nuosmukis. Šalies ūkį žemyn gramzdins skolos. Investicijos iš kitų šalių neateis, nes trūks darbo jėgos. Atvyks imigrantai. Ir, manau, ne iš išsivysčiusių šalių. Atvažiuos ne patys geriausi, todėl kils daug socialinių problemų. Blogiausia, kad investuoti Lietuvoje jau dabar vengia ir mūsų verslininkai. Jie plečia gamybą Baltarusijoje ar kitose verslui palankesnėse šalyse. Todėl dar kartą akcentuoju - Lietuvos raidai iškilusi grėsmė.

Emigracijos priežastys aptarinėtos šimtus kartų, bet kodėl vis dar nematome veiksmingų sprendimų, kurie skatintų pasilikti, savo ateitį kurti Tėvynėje?

Iš tiesų visi žino pagrindines emigracijos priežastis. Trūksta darbo vietų, maži atlyginimai, sunku pradėti verslą. Vyriausybė ir Seimas sutaria, kad būtina kuo greičiau supaprastinti viso verslo sąlygas ir mokesčių sistemą. Tačiau iki šiol norint atidaryti mažą kirpyklą tenka įveikti didžiules biurokratines kliūtis, gauti daugybę leidimų.

Netiesa, kad nieko nedaroma. Sprendimai yra priimti, tačiau viskas vyksta neapsakomai lėtai. Skandinavijos šalyse vis dar daug paprasčiau pradėti ir plėtoti verslą. Mus aplenkė net karo nualinta Gruzija. Ji įstengė sukurti patrauklią verslo aplinką, supaprastino mokesčių sistemą.

Kodėl mūsų politikams trūksta drąsos priimti gyvybiškai svarbius sprendimus?

Neteko girdėti, kad Vyriausybė ar Seimas pasakytų, jog krizės sąlygomis anksčiau priimti draudimai ar ribojimai yra pertekliniai, ir pasiūlytų juos panaikinti. Vis diskutuojama, kaip įvesti naujų. Drąsių reformų Seimas priimti negali, nes nėra tvirto pamato - stiprios valdančiosios daugumos. Didžiojoje Britanijoje į valdžią atėjus dviejų politinių partijų atstovams susirūpinta, ar tai nebus reformų stabdys. Mūsų Seime visuomet yra kelios politinės partijos ir silpna valdančioji dauguma. Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas keisti politinę sistemą ir Rinkimų įstatymą.

Straipsnio puslapiai:

- Genė Silickienė

Respublika.lt

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas