R. Sikorskis: demokratijos fronto linija

Praėjusią savaitę skridau į Bengazį susitikti su Libijos nacionaline permainų taryba. Buvau pirmasis Vakarų užsienio reikalų ministras, aplankęs Libiją, kai šalyje prasidėjo krizė.

Tai, ką čia pamačiau, priminė Lenkiją prieš 20 metų, kai įvyko pirmieji laisvi rinkimai, o po pusės metų Berlyno sienos griuvimas simbolizavo šaltojo karo pabaigą.

Nuo autoritarinio režimo pereinantys žmonės grumiasi dėl sprendimų, kurie lems jų likimą ateinančiais dešimtmečiais. Kaip turėtų būti traktuojami buvusio režimo piktadariai ir saugumo policija? Ar turi būti uždrausta buvusi valdančioji partija? Kaip gali būti užtikrinta civilinė ir demokratinė kariuomenės bei policijos kontrolė? Kokį vaidmenį visuomenės reikaluose turi vaidinti religija? Kokią valdymo formą turėtų įtvirtinti konstitucija: prezidentinę ar parlamentinę?

Buvęs komunistinis pasaulis šiuos sprendimus priėmė prieš 20 metų. Tačiau Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Baltijos šalyje, buvusiose sovietinėse respublikose Centrinėje Azijoje ir Rytų Vokietijoje buvo priimti labai skirtingi sprendimai. Šių sprendimų rezultatai leidžia sudaryti reikšmingą duomenų bazę. Šiandien arabų šalių reformų vykdytojai gali pasiremti mūsų sėkme ir išvengti mūsų klaidų.

Mes, Centrinės Europos gyventojai, žinojome komunizmo bėdas. Dėl to žinojome, kuo norime pakeisti šią sistemą – modernia, Europos demokratinėmis ir rinkos vertybėmis paremta sistema. Demokratijos struktūroms kurti reikia laiko, disciplinos, kančių ir kantrybės. Tačiau visa tai atsiperka. Liepą Lenkija pirmą kartą perims pirmininkavimą ES. Mes užsitarnavome šią galimybę pusę metų vadovauti Europos reikalams.

Lenkija išmoko, kad reikalauti pokyčių ir nepaklusti priespaudai yra ne taip sudėtinga kaip formuluoti ir pateikti aiškią ir pagrįstą ateities programą. Ne visi liaudies laisvių reikalavimai buvo sėkmingi: sumaišties metu priešiškos jėgos gali imtis veiksmų. Šacho nuvertimas Irane sukėlė pražūtingų pasekmių šalyje. Baltarusija išsikovojo nepriklausomybę 1991 metais, tačiau nuo 1994 metų prezidentas Aleksandras Lukašenka begėdiškai perėmė sovietinius simbolius ir valdymo metodus, kad įsitvirtintų valdžioje. Šioje valstybėje Europa turi nebaigtų darbų.

Šiandien visoje Šiaurės Afrikoje milijonai žmonių reikalauja išgirsti jų balsą, kuris apspręs jų likimą. Kiekviena valstybė siekia pokyčių ir nori judėti į priekį. Maroko karalius paskelbė, kad bus priimtos konstitucinės pataisos, garantuosiančios šalies gyventojams teisę dalyvauti sprendimų priėmimo procese, bus suformuota nepriklausoma teismų sistema ir įsteigtos savivaldos institucijos. Tai turint omenyje, visa apimančios reformos gali tapti modeliu kitiems. Reformų šalininkai arabų pasaulyje sulaukė didžiulės paramos iš Kataro – jis pateikė tvirto vadovavimo pavyzdį tokiose šalyse kaip Libija, pasitelkdamas naujienų kanalą „Al Jazeera“ paskatino pokyčius regione.

• >
• 1
• 2
• 3
• >