R. Trumpa: 2011-ieji – „kamščių“ traukimo metai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2011-01-12 16:36

2011 metais visi prognozuoja BVP augimą, pirmiausia dėl eksporto. Pramonės ir transporto metinis pardavimas du ketvirčius iš eilės augo 20 proc. Tačiau transportas didina savo pelningumą, o pramonėje sąnaudos jau pradeda viršyti pajamų augimą.

Šiemet kaip niekad pasijuto sezoniškumas. Didžiausias teigiamas metinio pardavimo augimo pokytis ir darbuotojų skaičiaus augimas buvo statybos šakoje. Aišku, reikia susitarti, ką vadinti augimu – čia pardavimas nesiekė net 2005 m. trečiojo ketvirčio lygio.

Ekonomikai atsigauti trukdo du „kamščiai“ – apyvartinių lėšų stoka ir maža vidaus paklausa, kuri atsigaus tik tada, kai Lietuvoje vėl bus pradėta investuoti.

2010 m. pradžioje daugiau investuojama buvo tik elektros, dujų ir garo tiekimo įmonėse. Trečiąjį ketvirtį investicijų „lokomotyvu“ tapo vandens tiekimo ir nuotėkų valymo šaka. Ji lėtai traukė į priekį visą mokėjimų grandinę.

Per kelerius metus pasikeitė investavimo į materialų turtą struktūra – 2010 m. daugiau kaip 60 proc. statybų užsakymų buvo iš valstybės sektoriaus (2008 m. 9 mėn. – tik 40 proc.). Jei būtų pajudėjusi būsto renovavimo programa, statybos augimas būtų žymiai didesnis.

Vienintelė ūkio šaka, reinvestavusi visą ilgalaikio turto nusidėvėjimą, buvo transportas. Palyginti su piku, lizingo būdu įsigyto turto suma sumažėjo 9 kartus. Iš dalies lizingo nišą pradėjo užimti transporto priemonių pardavimo įmonės.

Lietuvos investicijų srautai per 2010 m. 9 mėnesius kol kas išliko neigiami. Įplaukos iš užsienio buvo daugiausia valstybės skolinimasis (apie 6 mlrd. litų), o išlaidos – pinigų grįžimas į užsienį (daugiau kaip 7 mlrd. litų, iš jų bankai – 5 mlrd. litų). Tiesa, dar šiemet lyginamieji rodikliai pagerės, nes 2009 metų pabaigoje bankai formavo 1,5 mlrd. litų neigiamų reinvesticijų.

Paskelbti teigiami trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenys. Lietuvos įmonių balansai rodo, kad vietoj dividendų išėmimo trečiąjį ketvirtį prasidėjo kapitalo grįžimas.

Trečiasis ketvirtis buvo išskirtinis tuo, kad atsargų apyvartumas (su visais nelikvidžiais) jau tapo greitesnis nei prieš dvejus metus.

Trumpalaikio turto sumos šiemet įmonėse augo tris ketvirčius iš eilės. Šis augimas antrąjį ketvirtį buvo finansuojamas tiekėjų prekiniais kreditais, tačiau III ketvirtį tiekėjų atidėjimų suma sumažėjo.

Vis dar sunkiai prieinamas lieka kreditų draudimas, faktoringas. 2011 metais šie finansavimo instrumentai turėtų pradėti veikti. Kol kas tiekėjams lieka drąsiau prisiimti pirkėjų riziką.

Paprastai atsiskaitymų sunkumai siejami su tuo, kad trūksta pinigų. Krizės pradžioje per metus pinigų junginys P1 (grynieji pinigai apyvartoje ir indėliai iki pareikalavimo) sumažėjo 23 proc., o pinigų P2 (su terminuotais indėliais iki 2 metų) sumažėjo 10 proc.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas