R. Trumpa: apie asmeninę demografiją

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Romualdas Trumpa / Ekonomika.lt

2011-03-09 16:09

„Sodra“ pradėjo viešai skelbti duomenis apie darbuotojų skaičių ir skolas. Tai naudinga kiekvienam. Kas nori susirasti darbą (ar jį turi), gali pamatyti, kiek įmonė skolinga „Sodrai“. Jei darbdavys nemoka „Sodrai“, jo darbuotojai turės problemų. Mėnesio pabaigoje sąrašas pasipildė naujais skolininkų įrašais. Sąrašas įspūdingas – jame yra ir garbingų eksportuotojų, ir teismų.

Yra tinklalapių, kur galima pamatyti, kaip keičiasi įmonių darbuotojų skaičius. Jokia paslaptis, kad gimstamumas Lietuvoje sumažėjo vos ne perpus. Pernai Lietuvoje buvo daugiau kaip 55 tūkst. žmonių, gimusių 1987 metais, ir mažiau nei 30 tūkst., gimusių 2003-iaisiais. Sunkiai suvokiama, kodėl universitetai ir kolegijos didina darbuotojų skaičių. Matyt, tikimasi, kad lietuvių vietas užims mokslų ištroškę užsieniečiai.

Galbūt aukštojo mokslo įstaigos atsitokės pamačiusios pradedamo gyventojų surašymo rezultatus?..

Dar 2007-aisiais „Sodra“ džiaugėsi kelių šimtų milijonų litų biudžeto pertekliumi. Šio pertekliaus priežastys buvo ne tik ekonominės, bet ir demografinės. Šiuo metu demografinė padėtis yra palanki kaip niekad, darbingų žmonių dalis yra didesnė nei anksčiau (net nepaisant emigracijos):

• „Sodros“ padėtį lengvina tai, kad mus palieka Smetonos laikų karta, gimusi demografinio bumo metais;

• Pensininkais tampa žmonės, gimę pokario metais, kai buvo mažas gimstamumas;

• Į darbo rinką ateina antros pokario gimstamumo bangos jaunimas, gimęs 1984–1993 metais.

Tačiau perteklių deficitu pavertė nerealūs politikų pažadai – ir dėl to, kad gimstamumas buvo skatinamas ne demografinio nuosmukio, o pakilimo metais (kai vaikų susilaukia jaunimas, gimęs 1984–1993 m.). Ši vis dar palanki demografinė padėtis baigsis 2020-aisiais, kai į pensiją eis pirmoji pokario 1956–1973 metais gausiai gimusių vaikų karta.

Kokios išvados peršasi? Juk tie, kurie ateityje uždirbtų pensijas, ne žuvo katastrofose, o tiesiog negimė. Po 2020 metų dabartinis jaunimas uždirbs gal tik pusę pensijos. Likusią pusę reikės sukaupti ir investuoti patiems būsimiesiems pensininkams.

Bankų ekspertai teisingai komentuoja viską – nuo BVP tendencijų iki greitųjų kreditų bendrovių skolininkų pasiskirstymo Rietave (negi bankuose jau nebeliko savų skolininkų?). Tačiau ne visada aiškiai pasakoma, kada verta investuoti, ir kada to daryti neapsimoka.

Garsiai kalbama apie rekordines indėlių sumas. Tačiau nutylima, kad terminuotų indėlių 2010 metais mažėjo, o daugėjo tik likučių einamose sąskaitose. Mažai kalbama apie pasekmes kiekvienam, kad kažkur prispausdinta žaliųjų pinigų masė ir kylančios kainos nuvertins santaupas.

Investiciniame gyvybės draudime yra du dalykai – draudimo apsauga ir investavimas. Investavimo pelną gali suryti administravimo mokesčiai ir prasta investavimo kryptis (už kurią atsako tik pats „investuotojas“). Daugelio niekas neįspės, kada būtina keisti investavimo kryptį. Tiesa, gyvybės draudimas save primins sveikindamas su gimtadieniu (suprask, tavo investuojama suma sumažėjo 7 proc.) ar nurašydamas mokesčius (nors sąskaitose nė centas nejudėjo). Galima pakeisti pensijų fondą. Bet kodėl negalima pakeisti blogai dirbančios gyvybės draudimo bendrovės ir išeiti į kitą su visa sukaupta suma?..

Straipsnio puslapiai:

- Romualdas Trumpa

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas