R. Trumpa: pasvarstymai prie raidės W grafiko

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Romualdas Trumpa / Ekonomika.lt

2011-08-13 07:38

Kai krizė tik prasidėjo, buvo svarstymų, kokia forma bus išeita iš krizės – raidės V, L ar W forma. Dvi savaites iš pasaulio biržų sklido blogos naujienos. Kelios kritimo dienos apkarpė gyvybės draudimo ir pensijų fondų turėtojų sąskaitas.

Aktualesnės pasidarė valiutų kursų naujienos. Europa ir Amerika pakaitomis siunčia prastas naujienas rinkoms. Kiekvienas ekonomikos gaisro gesinimas dažnai reiškia naują pinigų nuvertėjimą. Tėra kelios per šią sumaištį brangstančios valiutos – Šveicarijos frankas, Norvegijos krona ir kelios tolimesnių šalių valiutos.

Jei euro kursas dolerio atžvilgiu mažės (dėl naujų problemų euro zonoje), vėl bus įsukta žaliavų infliacijos spiralė. Eksportuotojai kažkiek laimės, bet vidaus rinka atsigaus dar vėliau.

Mažėjantis dolerio kursas (niekas nežino, kiek jų dar bus prispausdinta) bus bloga naujiena eksportuotojams, geresnė – importuotojams. Kol kas euro atžvilgiu smunkantys rublis ir zlotas mažins lietuviškų prekių konkurencingumą. Vėl gali tapti populiarios kelionės į Lenkiją apsipirkti.

Galimas naftos kainų ar palūkanų normų mažėjimas reikš ne tik lengvesnę žiemą ar lengvesnį paskolų grąžinimą. Tai būtų smukusios paklausos pasekmė. Kai kam tai gali reikšti sumažėjusį pardavimą ar prarastą darbą.

Vis dėlto, palyginti su 2008 m. pabaiga, naują galimą nuosmukį dauguma Lietuvos įmonių pergyvens lengviau. Rinkose išliko stipriausi. Lietuvos įmonės buvo konkurencingos kylant žaliavų kainoms, tokios turėtų išlikti ir dabar. Per dvejus krizės metus (palyginti su 2009 m. I ketvirčiu) visų Lietuvos įmonių pajamos išaugo 20 proc., o išlaidos žaliavoms – net 60 proc. Konkurencingumas buvo pasiektas mažinant išlaidas darbuotojams ir mažai investuojant.

Dabar nebėra paskolų ir nekilnojamojo turto burbulų. Nebėra besaikio pardavimo skolon netikrinant pirkėjų rizikos. Atsargų apyvartumas greitesnis nei prieš krizę.

Palyginti su 2009 m. balandžio 1 d., trumpalaikio turto Lietuvos įmonėse sumažėjo 5 proc., bet jo struktūra tapo žymiai konservatyvesnė: pirkėjų skolų per dvejus metus sumažėjo 10 proc., o pinigų sąskaitose padaugėjo net 40 proc. Pinigų rinkoje padaugėjo, tik su jais niekas neskuba atsisveikinti. Ši „pagalvė“ palengvins galimą krizės naštą.

Kaip galimi sukrėtimai paveiks atskirų Lietuvos ūkio šakų atsiskaitymų riziką?

Atskirose pramonės šakose padėtis skirsis. Kai iškyla recesijos pavojus, smarkiausiai krinta investicinių ir su ekonomikos augimu susijusių prekių (statybinių medžiagų ir technikos, metalų, lengvųjų automobilių) paklausa. „Juodąjį pirmadienį“ labiausiai krito šių įmonių akcijos.

Stabilumą turėtų išlaikyti maisto pramonė ir tekstilės įmonės, kurių rodikliai neblogi. Pastaraisiais ketvirčiais augo prietaisų, metalų apdirbimo pramonė, bet pasikeitus rinkų lūkesčiams čia padėtis gali pablogėti. Mažose ar naujose medienos, baldų pramonės bei siuvimo įmonėse rizika gali išaugti sumažėjus užsakymams. Nemažai pramonės įmonių, ypač siuvimo ir medžio apdirbimo šakose, yra neseniai turto areštus patyrusių ar skolų „Sodrai“ turinčių įmonių sąrašuose.

Straipsnio puslapiai:

- Romualdas Trumpa

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas