R. Vainienė: kaip Lietuvoje daugėjo tvarkos

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė / LLRI

2011-01-11 13:27

Kai žmonės iš valdžios prašo tvarkos, ne visada abi pusės ją supranta vienodai. Nesileidžiant į ilgus išvedžiojimus, tvarka gali būti bent jau dvejopa. Viena – sukurta pačių žmonių, spontaninė, rinkos. Antroji – sukurta valdžios, įtvirtinta taisyklėmis. Pastaroji – valdžios sukurta tvarka itin dažnai prasilenkia su ta tvarkos samprata, kurios įgyvendinimo tikisi žmonės. Valdžios sukurta tvarka nepasiekia net abiems pusės priimtinų tikslų, ir būtent tokios neveiksmingos „tvarkos“ Lietuvoje itin daugėjo.

Pradėsiu nuo naujausių sprendimų, kurie priimami tvarkos vardan. Štai, vardan tvarkingos apskaitos, įvedami kasos aparatai prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse. Dar sakoma, kad tai padės išnaikinti šešėlį turguje, bet šis argumentas išsakomas vis rečiau. Suprasti gana paprasta - jei nemuši čekio į kasos aparatą, tai iš aparato nauda tik pačių aparatų pardavėjams. Pirkėjams turguose reikia pigios prekės, o ne kasos čekio, tad tikėtis, kad pirkėjai ir bus tie valstybės agentai, kurie įdarbins aparatus – naivu. O juk buvo Lietuvoje metas, kai fiskalinių kasos aparatų, kaip tvarkos atributo, nebuvo ne tik turgavietėse, bet ir parduotuvėse. Ir nepasakytum, kad šešėlis buvo didesnis, nei dabar, ar kad rinkos dalyviai nesusitvarkė su apskaita. Tiksliau, buvo priešinga padėtis - ir apskaita buvo paprastesnė, ir šešėlis mažesnis.

Tvarkos, o ne kokiu nors kitu argumentu, buvo motyvuotas ir sprendimas apmokestinti gyventojų pajamas natūra, t.y. automobilius įmonėse. Jei apmokestinamos pajamos pinigais, tvarkinga taikyti juos ir pajamoms natūra. Be to, taip daroma ES šalyse, todėl ir Lietuva privalo tokios „tvarkos“ laikytis. Mokestinių įplaukų iš šio apmokestinimo daug nesitikėta, tik tvarkos. Vėlgi, problema panaši, kaip ir su kasos aparatais. Reikėtų labai daug tikrintojų, daugiau nei mokesčių mokėtojų, kad be „tvarkos“ pačios savaime, būtų koks nors kitas lauktinas efektas.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo Gyventojų pajamų mokesčio buvo atskirtos irgi dėl tvarkos. Mat jei yra atskiras fondas, ir jei yra sveikatos draudimas, tai turi būti ir atskira įmoka. Nes tada bus daugiau tvarkos. Tikėtasi, kad sveikatos apsaugos sektorius, paskatintas šio įmokos atskyrimo, ims ir susitvarkys savo daržą. Tai yra, taps tikru draudimu, o ne eiline mokestine rinkliava. Ir vėl – tai tik „tvarkos“ iliuzija. Normaliame draudime tos pačios rizikos tu negali drausti kelis kartus, o štai valstybiniame sveikatos draudime – gali. Ir tai netgi laikoma tvarkos požymiu. Gauni darbo pajamų – moki, gauni autorinį atlygį – moki vėl, gauni individualios veiklos pajamų – moki trečią kartą. Yra pajamos, yra ir draudimo įmoka - ir tai anot valdžios, yra tvarka.

Darbuotojo pažymėjimas irgi yra tobulas „tvarkos“ pavyzdys. Kadaise jo nebuvo, ir dabar galima sakyti jis tarnauja tiek, kiek įmonės juos papildomomis funkcijomis apdėjo. Pavyzdžiui, darbuotojo pažymėjimai veikia kaip aktyvuoti leidimai įeiti į patalpas. O juk darbuotojų pažymėjimų „tvarka“ buvo įvesta todėl, kad naikintų šešėlinį darbą. Turime iki panagių sureglamentuotą darbo santykių sritį, tačiau vienu metu ekonomika išgyvena ir nedarbą, ir šešėlinį darbą. Ir dar trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas