R. Vainienė: kodėl šešėlinis Albinas neis į banką? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-04-05 13:57

Kovodama su šešėliu, Vyriausybė nusprendė riboti grynųjų pinigų naudojimą ir pavedė ministerijoms artimiausiu metu pateikti konkrečius pasiūlymus. Nauji reguliavimai planuojami įmonėms, kurios yra baustos už finansinius prasižengimus, taip pat ir visoms kitoms įmonėms, paskolų gavėjams.

Sugriežtinimų sulauks ir fiziniai asmenys, kurie įsigyja registruojamą turtą, pavyzdžiui, automobilį ar butą. Šįkart kalbėsiu apie juos. Valdžia, matyt, galvoja, kad užgriebė šešėlio geluonį, ir dabar jau kad truktels – ir laimės. Bet štai paprasta gyvenimiška analizė verčia netikėti tokiais užmojais.

Daugumai gyventojų atsiskaitymai nenaudojant grynųjų pinigų – joks stebuklas. Žmonės ir valdžios neraginami naudojasi bankų paslaugomis, nes jiems taip patogiau arba saugiau. Tuos gyventojus, kurie vengia bankų, galima grubiai suskirstyti į tris grupes. Yra žmonių, ypač vyresnės kartos, kurie tiesiog nepasitiki bankais. Pamėgink įrodyti Jurgiui, kuris prarado rublinius indėlius, po to neteko pinigų per 1995 metų bankų krizę, kad jis ir vėl santaupas neštų į banką. Jurgis ten neina nė už ką ir sako: „Saugiausio banko adresą žinau tik aš pats“.

Kita grupė žmonių nesinaudoja bankais, nes bankų paslaugos jiems per sudėtingos, per brangios arba nesaugios. Pavyzdžiui, Petras sako, kad nemoka naudotis banku internete, jam nesaugu įrašyti slaptažodį. Prigąsdintas telefoninių sukčių, Petras netiki, kad kompiuteryje spaudant klavišus, jo pinigai tikrai nukeliaus kur reikia. Pačiam į banką eiti – ir gaišatis, ir rūpestis, ir kainuoja. Tik turtuoliams litas nuo šimto prasideda, o Petras skaičiuoja kiekvieną litą. Jam patogiau rankoje šlamančius laikyti – su vyčiu, garbingu centrinio banko vadovo parašu ir kitomis apsaugomis.

Trečioji grupė yra tie žmonės, kurie bankais pasitiki, nori ir moka naudotis jų paslaugomis, ir ne per brangios jos, bet vengia banko, nes pinigus banke mato ir Mokesčių inspekcija. Beje, ir registruotą turtą šis žmogus, tarkime, Albinas, taip pat įsigyja tada, kai gali įrodyti, kad turėjo legalių pajamų. Nes registruojamo turto sandoriai – irgi kaip ant delno. Nepaisydama, kad visos operacijos registruotu turtu ir dabar po padidinamuoju stiklu, Vyriausybė ten „aptiko“ kažką nematomo. Būtent tokiems įsivaizduojamiesiems Albinams bus „pasiūtas“ permatomas banko rūbas. Nors valdžia nusitaikė tik į šešėlinį Albiną, taisyklės bus bendros.

Įsigaliojus naujosioms taisyklėms, prieš įsigydami automobilį ar butą Jurgis, Petras ir Albinas, turės pinigėlius pasidėti į banką. Tačiau ir asilui aišku, kad Jurgis pinigus neš, Petras - neš, o šešėlinis Albinas - neneš. Kodėl neneš? Ogi dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ir anksčiau nenešė. Nes banke pinigai tampa matomi ir mokesčių inspekcijai. Albinas, kaip ir anksčiau, ieškos būdų, kaip legalizuoti savo neteisėtas pajamas ir tik tada mins banko slenkstį. Viskas, ką gyventojai atneš į bankus neturės nieko bendra su šešėliu – ir Petras, ir Jurgis, ir net šešėlinis Albinas – pagrįs pinigų šaltinius. Kol Albinas neras, kuo nuplauti šešėlinių pinigų, jis neis į banką ir turto nepirks. Bet tai nereiškia, kad jis negavo šešėlinių pajamų ir kad šešėlio nėra.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas