R. Vainienė: korupcija išnyks, jei bus pagalvota apie žmogų

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2010-11-17 08:32

Remiantis Transparency International atliekamais tyrimais, Lietuvoje korupcijos sumažėjo. 2010 metais korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta 5 balais iš 10. Pernai Lietuvos indeksas buvo 4,9 balai, taigi pagerėjimas yra tik simbolinis. 30 - ties Europos valstybių sąraše Lietuva užima 22 vietą. Lenkiame Latviją, kuri yra 25 vietoje, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri užima 15 vietą.

Reitingai reitingais, tačiau ir be jų žinome, kad gyvename itin korumpuotoje šalyje, kur kyšis ir „blatas“ yra itin paplitęs problemų sprendimo būdas. Korupcijos mastas priklauso nuo sprendžiamos problemos masto, tad susiduriame tiek su „mažmenine‘, tiek su korupcija „stambiu mastu“.

Korupcija yra tikrai gerai ištyrinėtas reiškinys. Visi tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės. Toks ryšys nustatytas tiek vertinant ekonominę laisvę bendrai, tiek atskirus ekonominės laisvės ar verslo sąlygų aspektus. Pavyzdžiui, Tarptautinės ekonomikos instituto tyrimas nustatė žymią priklausomybę tarp ekonominės laisvės 66 valstybėse ir korupcijos mažumo jose. Pastarasis tyrimas taip pat nustatė ir tai, kad korupcija valstybėje didesnė, jei didesnį vaidmenį joje vaidina valstybinės įmonės.

Žmogaus kasdienio gyvenimo ir ekonominės veiklos reguliavimai purena dirvą korupcijai. Privatūs asmenys ir valstybės tarnautojai abipusiu sutarimu sudaro sandorius, kuriais abu siekia neteisėtos asmeninės naudos. Taip apgaunama valstybė, dažnai nukenčia ir kiti žmonės ar įmonės, kurių veiklos galimybės dėl įvykdyto korupcijos akto gali būti suvaržytos. Pagrindinė korupcijos prielaida – valstybės tarnautojo pareiga ar galimybė priimti subjektyvų sprendimą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo. Korupcijos prielaidos dar didesnės, kai valstybės tarnautojas yra kuo mažiau atskaitingas ir kontroliuojamas. Valstybės tarnyboje praktiškai neegzistuoja atsakomybės sąvoka, o tai irgi skatina nusižengti.

Atrodytų, taip tiksliai išnagrinėjus korupcijos priežastis, telieka imtis ryžtingų žingsnių - mažinti reguliavimų kiekį, valstybės tarnautojų įgaliojimus, privatizuoti valstybines įmones. Juolab, kad įkvepiančių pavyzdžių pasaulyje tikrai yra. Štai Pietų Korėja 1999 metais panaikinusi 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų bei pritaikiusi naujus reguliavimo principus, Lietuvą 2010 metų Korupcijos suvokimo indekse pralenkė 7 vietomis. 1999 metais Pietų Korėja su Lietuva indekse dalinosi 50 vietą.

Arba štai Gruzija. 2004 metais sumažinusi taikomų licencijų skaičių 84 proc. bei atlikusi kitas plačios apimties reformas: gerindama verslo aplinką, privatizuodama turtą, naikindama valstybės funkcijas, Korupcijos suvokimo indekse pakilo iš 133 vietos 2004 metais iki 68 vietos 2010 metais. O kur dar garsioji Gruzijos kelių policijos reforma, kai pernakt buvo atleisti visi iki vieno kelių policininkai. Kurį laiką Gruzijos keliuose nebuvo policininkų – ir tai nevirto tragedija. Naujai priimti „ne sistemos“ žmonės gavo dideles algas ir .. už kyšio ėmimą galimybę netekti laisvės.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas