R. Vainienė: minimali alga: lydekai paliepus, valdžiai panorėjus

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2010-11-02 11:31

Rūta Vainienė / LLRI

2010-11-02 11:34

Vyriausybės sudaryta darbo grupė nedarbui mažinti pateikė pasiūlymą didinti minimalią algą. Minimali alga šiuo metu yra 800 litų. Tokia ji buvo nustatyta 2008 metais, kai ekonomika dar mušė augimo rekordus. Tuo metu minimalią algą gavo apie 14 procentų dirbančiųjų. Šiuo metu tokių žmonių apie 20 procentų. Logiškai galvojant, kai kas penktas žmogus gauna minimalią algą, vargu ar tokią algą galima vadinti minimalia. Ji jau tapusi kone vidutine. Norint, kad minimali alga „derėtų“ prie laikmečio realijų, ją reikėtų netgi sumažinti. Bent jau iki to lygio, iki kurio nukrito ekonomika, t.y. 2005 metų. Nepaisydami tokio akivaizdaus minimalios algos neatitikimo sąlygoms darbo rinkoje, darbo grupė pasiūlė ją dar padidinti iki 900 ar net 1000 litų ir taip sumažinti nedarbą. Atseit, už tokią algą žmonės jau sutiks dirbti, nes dabar tai daryti neapsimoka dėl pašalpų ir kitokių lengvatų, kurias gauna bedarbis.

Suprantama, kad visi norime gerai gyventi, norime gauti solidžias pajamas, visa tai tikrai taip. Tačiau jei gerą gyvenimą būtų galima taip lengvai pasiekti – tiesiog Vyriausybės posėdyje pakėlus minimalią algą, gyventume ne žemėje, o rojuje. Jei taip būtų įmanoma, pritartume minimalios algos kėlimui kad ir iki 5 tūkstančių litų – tikrai negaila. Deja, bet tai yra utopija, ne dekretais kuriama gerovė. Algą, net ir minimalią, reikia uždirbti. Jei darbdavys yra verčiamas mokėti darbuotojui daugiau pinigų, nei jis sukuria vertės, šis žmogus tiesiog bus atleidžiamas iš darbo.

Statistika rodo, kad minimali alga dažnai uždirbama prekyboje. Panagrinėkime praktinį pavyzdį – parduotuvę ar kavinę. Tarkime, Vyriausybė priėmė sprendimą padidinti minimalią algą ir jau nuo sausio pirmosios parduotuvė ar kavinė turi mokėti jau ne 800, bet 1000 litų savo darbuotojams. Daugiau niekas nepasikeitė – klientų nepadaugėjo, prekių ar patiekalų daugiau neparduodama, antkainis nepadidintas. Pardavėja ar padavėja atlieka tą patį darbą, sukuria ta pačią vertę, parduoda tiek pat prekių, tačiau jai privalu mokėti daugiau. Iš kur įmonei gauti lėšų, kad įvykdytų šį reikalavimą? Jei tai didelė įmonė, gal ir ras kokių nors vidinių rezervų. Tačiau jei įmonė – maža, jei ji - ne didžiuosiuose miestuose, jai reikės tiesiog per prievartą padidinti pardavėjų našumą. Tai reiškia, kad kai ką teks atleisti iš darbo, o darbo krūvį paskirstyti taip, kad likę darbuotojai užsidirbtų padidintą minimalią algą.

Taip nedarbo mažinimo darbo grupė nutiesė raudoną kilimą naujiems bedarbiams. O šešėlinio darbo arba apsimestinio nedarbo šaknis lieka nepaliesta. Tai- dirbti neskatinančios socialinės paramos schemos ir jų deriniai. Kur jau kur, o šioje srityje būtina skaičiuoti. Socialinės paramos suma, įskaitant įvairias kompensacijas, neturi viršyti minimalios algos. Ir ne minimalią algą reikia kelti, nes tiek neuždirbame, o paramą mažinti.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas