R. Vainienė: neleidžia dirbti – atima duoną (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

LLRI

2011-06-28 14:51

Darbas ir dirbantis žmogus nuo seno gerbiamas labiau nei tinginystė ir dykinėtojas. Kiekviena tauta turi nuostabių patarlių apie darbą kaip visų gėrybių šaltinį. Darbas žmogų ir puošia, ir maitina. Jei neturėtume šios kultūrinės atminties, o būtume kokie ufonautai pirmą kartą nutūpę žemėje, tai paskaitę Darbo kodeksą susidarytume priešingą vaizdą. Lietuvos Darbo kodeksas nustato itin griežtus darbo laiko apribojimus. Įprasta darbo savaitė neturi būti ilgesnė nei 40 valandų. Netgi viršvalandžiai, už kuriuos mokama dviguba alga, yra ribojami. Darbo kodeksas sako, kad „maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų“.

Šių Darbo kodekso eilučių autorius matyt pats buvo iš kitokio pasaulio. Jis nematė, kaip vasarą kaime ūkininkas keliasi su aušra – penktą ryto ar dar anksčiau, ir jo darbo diena baigiasi tik tada, kai po talkos suplaunami indai. Tiek jau to, tą žemės ūkį, Darbo kodeksas ten beveik netaikomas. Analogiškų pavyzdžių užtenka ir „mieste“. Darbo laiko reguliuotojas greičiausiai neskaičiavo, kiek valandų per parą septynias dienas per savaitę tenka dirbti auditoriams, kad per pirmuosius metų mėnesius akcinėms bendrovėms būtų atlikti auditai. Kažin, ar jis žino, kiek valandų savo darbe praleidžia programuotojai, kai jiems tenka įdiegti naują produktą įmonėje. Arba kiek prie skaičių rymo buhalteriai paskutinėmis metų dienomis. Arba kaip atrodo geros reputacijos advokato darbo diena. Arba teisėjo, kuris bylas nešasi namo ir nėra laisvosios profesijos atstovas. Ar žino, kiek valandų triūsia Lietuvos emigrantai? Arba kiek valandų trunka dažno gydytojo darbo diena? Šiais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad žmonėms tenka dirbti daugiau darbo valandų, nei nustato Darbo kodeksas. Ir jie dirba, ignoruodami teisės aktų leidėjų žodžių ir skaičių kombinacijas Darbo kodekse.

Galbūt Darbo kodekso nustatyti darbo laiko apribojimai vis gi kam nors naudingi? Gal vis dėlto yra kokių nors įmonių, kur darbuotojas tik tokiomis priemonėmis yra apsaugojamas nuo darbo prie konvejerio 20 valandų per dieną? Tiesą pasakius, sunkiai įsivaizduoju, kad tokia įmonė galėtų bent kurį laiką gyvuoti net ir šiandien, esant dideliam nedarbui. Kad ir kaip keista, įmonės skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų stoka, o juk teoriškai turėtų džiaugtis, kad dėl didelio nedarbo už durų laukianti norinčių įsidarbinti eilė leidžia nuspausti darbo užmokestį iki minimumo. Tuo tarpu tie darbuotojai, kurie kvalifikuoti ir galėtų dirbti ir užsidirbti, negali to padaryti.

Kad kalbos nebūtų tuščios, pacituosiu vienos užsienio kapitalo įmonės darbuotojų atstovės laišką įmonės vadovui, taip pat užsienio piliečiui. Laišką, žinoma, galėjo parašyti bet kurios lietuviško kapitalo įmonės darbuotojų atstovas, tačiau esu tikra, kad klausytojas į tai ranka numotų – et, juos privertė parašyti. Taigi – tikrai neprivertė, cituoju netaisydama:

Straipsnio puslapiai:

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas