R. Vainienė: pinigus – bankams? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-01-24 09:12

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Pirmiausia, reikia sutikti, kad šešėlis ir grynieji pinigai yra susiję, šešėlis gyvena grynųjų pinigų pavidalu, o dideli atsiskaitymų grynaisiais mastai gali byloti apie šešėlį. Vis dėlto grynųjų naudojimas yra tik šešėlio simptomas, jo pasekmė, bet niekada - priežastis. Šešėlyje žmonės ir verslai slepiasi nuo per didelių mokesčių, reguliavimų arba draudimo užsiimti tam tikra veikla.

Ribojant atsiskaitymus grynaisiais būtų siekiama vienintelio tikslo – kovoti su šešėliu. Argumentai prieš šį pasiūlymą yra daug margesni. Nemaža dalis jų - verslo sąlygų lygmens. Siūlomas reguliavimas padidintų banko paslaugų, su bankais susijusioms inkasavimo paslaugų paklausą ir kartu padidintų šių paslaugų teikėjų pajamas. Prievartinė inkasacija sukurtų papildomą finansinę naštą kitiems verslo subjektams. Itin didelė ši našta būtų smulkiesiems, kurių verslo specifika lėmė patogumą atsiskaityti grynaisiais. Sunkumų gali kilti kaimo vietovėse, kur grynieji pinigai dabar yra populiarūs, ir perėjimas prie negrynųjų keistų daugelio gyventojų įpročius. Vertinant verslo sąlygas galima teigti, kad būtų mažinama konkurencija atsiskaitymų srityje, kuriamas atsiskaitymo monopolis.

Vis dėlto didžioji pasiūlymo riboti atsiskaitymus grynaisiais kritika kyla ne dėl verslo sąlygų bloginimo, bet dėl grynųjų apribojimo makroekonominio poveikio pinigų ir bankų rinkai. Šis poveikis nebus toks matomas kaip dirbtinės rinkos sukūrimas ar padidėjusios kai kurių verslų sąnaudos, tačiau būtent dėl to, kad paslėptas - dargi klastingesnis. Priklausomai nuo grynųjų „atidavimo“ bankams masto ir sėkmės, tai lems didesnę infliaciją, rizikingesnius kreditus, o su jais - ir naujus kainų burbulus, padidėjusią riziką asmens finansams, potencialią naštą viešiesiems finansams.

Šių neigiamų padarinių šaknys glūdi tame, jog grynasis litas, patekęs į komercinį banką gali „pasidauginti“ kelis kartus. Komerciniai bankai turi įstatymo suteiktą privilegiją saugoti tik 4 procentus į atsiskaitomąją sąskaitą padėtų lėšų. ES - tik du procentus. Kiti 96 procentai atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų gali būti ir yra perskolinami. Kai kas gal pasidžiaugs gausesniais kreditais, tačiau šiuo atveju naudos iš nesutaupytų pinigų skolinimo nėra, tik - rizika. Jei žmogus ar įmonė turi grynųjų pinigų, šiais pinigais naudojasi vien tik jis ir niekas daugiau. Vos tik litas patenka į banko atsiskaitomąją sąskaitą (terminuotiems indėliams tai negalioja), jų padaugėja tarsi „iš oro“. Tais pačiais pinigais vienu metu naudojasi jau ne vienas savininkas, o keli. Kuriama piramidė, kuomet vienas grynųjų pinigų litas gali būti padaugintas net kelis kartus, pinigai multiplikuojami, Lietuvoje – apie keturis kartus.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas