R. Vainienė: šeima ar šeimos politika

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2010-11-30 15:06

Praėjusią savaitę dalyvavau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotuose debatuose „Valstybė per daug kišasi į šeimos santykius“. Tema pasirodė įdomi ir aktuali, juolab, kad nedažnai tenka pritarti ministerijos išsakomam teiginiui. Ir nesusimąstome, bet valstybės kišimasis prasideda kone gimdykloje. Žmogaus, galima sakyti, nėra, kol jis neužregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje, kur jam suteikiamas asmens kodas. Valstybė pasako, kaip rašyti vardus ir pavardes, ne bet kokias jas leidžia. Tiek jau to tas kodas, ir vardą Lietuvoje galima suteikti pažvelgus į vaiką, o ne iš anksto, kaip kitose šalyse, tačiau valstybė jau kėsinasi ir į biometrinius duomenis. Akių rainelė, pirštų antspaudai ilgainiui atguls valstybiniame registre. Turbūt ne už kalnų metas, kai po oda bus įmontuota kokia mikroschema, kur bus ir žmogaus pajamų deklaracijos.

Valstybė itin aktyviai į šeimos reikalus kišasi, kai sprendžiami vaikų išmokslinimo klausimai. Mokslas Lietuvoje yra privalomas ir nėra jokios galimybės pasirinkti vaiką mokyti namuose pagal tėvų pasirinktus dalykus. Mokslo turinys - valstybės kompetencija, nėra jokios konkurencijos tarp mokymo programų. Į kurią mokyklą vaikas eis, sprendžia ne šeima, bet savivaldybė, braižydama gatvių linijas aplink mokyklas. Nors ir turi teisę gauti mokinio krepšelį ir su juo pasirinkti mokyklą - netoli su juo nužygiuosi. Net pamokų pradžia nustatyta biurokratų, labiau derinantis prie jų pačių darbo laiko ir kamščių, o ne vaiko biologinio laikrodžio. Baigus mokyklą, profesiją padės pasirinkti Darbo biržos specialistai – profesinis konsultavimas ir orientavimas yra valstybės finansuojama funkcija.

Intymiausia šeimos ir jos narių gyvenimo sritis – sveikata - išimtinai valstybės rankose. Jei nori rinktis netradicinius gydymo būdus, ar kitas gydymo įstaigas, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis, turi mokėti už gydymą, net jei reguliariai moki privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybė sprendžia, ar įteisinti dirbtinį apvaisinimą ir dirbtinį gyvybės nutraukimą, ir jei tai valstybė leidžia – daug kas tai priima kaip moralės normą.

Valstybė rūpinasi, kad jaunimas negirtautų ir nustato amžių, nuo kada leidžiama įsigyti tabako ir alkoholio. Šeima susiduria su dilema: sutikti su valstybės nustatyta riba ar stengtis įtikinti vaiką, kad valstybės žodis šiuo klausimu - ne lemiamas. Ir kad neskubėtų mėgautis valstybės jau, bet šeimos dar – nelegalizuotais produktais. Juk mes nežinome, gal atsirastų tokie „uždraustų vaisių“ gamintojai, kurie savo produktus šalių susitarimu leistų pardavinėti vėliau, nei dabar nustačiusi valdžia. Dabar apie tai net svajoti negalime, nes tuomet „būtų pažeistos žmogaus teisės“. Valstybė savimi pakeitė ne tik šeimas, bet ir bendruomenes. Savivaldybėse įsteigti „šeimos rūpintojėlių“ etatai, kurių funkcija - padėti į krizes patekusioms šeimoms.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas