R. Vainienė: skola ne „rona“, bet užgydys? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-03-22 13:47

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis. O jei vis tik būtų priimtas įstatymas, leidžiantis negrąžinti skolų, sakysite, kad skolinsite žymiai atsargiau, rečiau, o už padidėjusią riziką, kad skola nebus grąžinta, prašysite didesnių palūkanų.

Kitaip į klausimą gal atsakytų įsivaizduojamas Jurgis, kuris turi paėmęs paskolą. Žmonės paprastai turi teisingumo jausmą, bet tikrai rasis tokių, kurie sakys, kad reikia leisti negrąžinti skolos ar jos dalies. Kad negalima priversti žmogaus amžius vilkti skolos jungą, reikia suteikti jam antrą galimybę. Bus prisiminta, kad juridiniai asmenys gali negrąžinti skolų.

Greitai Seimas svarstys Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, ir jį priėmus, valstybė gins prasiskolinusį Jurgį, o ne skolintoją. Kalbant apie fizinių asmenų bankrotą, skolintojais įprasta matyti tik galingus bankus, o skolininkais - eilinius jurgius, t.y. tave, mane, mus, eilinius žmones. Gal todėl žmonėms ir atrodo, kad nieko čia tokio, jei paprastą Jurgį apginsime nuo galingojo banko.

Kiek praskaidrinti šį klaidingą miglotą vaizdą padėtų suvokimas, kad bankas yra tik tarpininkas tarp skolininko Jurgio ir skolintojo Petro. Pats bankas savo pinigų neskolina. Petras, ar Petro įmonė laiko banke savo santaupas arba atsiskaitomąsias lėšas, o bankas jas skolina Jurgiui. Nors sutartis yra tarp Jurgio ir banko, pagal ekonominį turinį, lėšas Jurgiui skolina Petras. O Petras – lygiai toks pat pažeidžiamas, toks pats eilinis, kaip jūs ir aš, kaip tas pats Jurgis. Bankas čia tik tarpininkas, tegu ir prabangiai atrodantis, tačiau veikiantis Petro naudai, nes Petras jam patikėjo pinigus. Tad štai, jei įstatymas leis jurgiams bankrutuoti, bankas tiesiog atsargiau skolins petrų lėšas.

Ką tai reiškia? Pirma, įstatymas galios anksčiau paimtoms paskoloms, tad valdžia niekaip neatsikrato žalingo įpročio – įstatymų galiojimo atgaline data. Antra, paskolų palūkanos kils, nes bankai būtinai turės įvertinti atsiradusią riziką. Nebus taip, kad bankai ims papildomą šios rizikos mokestį, todėl kai kas palūkanų augimą gal mėgins suversti kitoms priežastims. Bet neišvengiamai sąžiningieji turės mokėti didesnes palūkanas, kad jų pakaktų jurgių negrąžintoms paskoloms padengti. Trečia, bankai žymiai atidžiau skolins jurgiams, norės skolinti mažiau. Tačiau jurgių, kurie norėtų skolintis, bus daugiau. Juk žymiai lengviau rizikuoti, jei už tavo riziką sumokės kas nors kitas. Plačiąja prasme fizinių asmenų bankrotas ugdo žmonių neatsakingumą, skatina gyventi ne pagal galimybes ir už tai neatsakyti. Žmonės skųsis, kad bankai net ir sąžiningiems nenori duoti paskolų, ir pyks ant jų. O juk tokių nesutarimų dirva purenama ne bankuose ir ne tarp žmonių, o valdžioje, įstatymuose. Seimas nuspręs, ar grąžinti skolas yra normalu ir garbinga, ar normalu ir skatintina yra nemokėti skolų, kitiems uždėti savo įsipareigojimų naštą.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas