R. Vainienė: slogus „ačiū“ Lukašenkai už ekonomikos pamoką

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-05-31 14:12

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio. Taigi, jei iš kokios nors kelionės į Baltarusiją jums liko keli tūkstančiai Baltarusijos rublių, galite ramiai juos panaudoti ne pagal paskirtį. Beje, tai ne pirmas ir, greičiausiai, ne paskutinis Baltarusijos rublio devalvavimas. 2009 metų pradžioje Baltarusija devalvavo rublį 20 procentų. Tada Baltarusijos centrinis bankas sakė, kad tokie veiksmai „padidins ekonomikos atsparumą išorinių veiksnių poveikiui“. Šiais centrinio banko teiginiais kažin ar kas tikėjo.

Baltarusija turėjo devalvuoti rublį, nes centriniame banke nebeliko užsienio valiutos, kurią šis galėtų parduoti nustatytu kursu. Taip atsitiko dėl to, kad rublių buvo prileista žymiai daugiau, nei centrinis bankas turėjo užsienio valiutos. Lietuvoje padėtis yra kitokia, nes Lietuvos bankas įstatymu yra įpareigotas laikyti šimtaprocentines užsienio valiutos atsargas, ir litus jis gali leisti tik keisdamas juos į užsienio valiutą. Valiutų valdyba, Lietuvoje veikianti jau daugiau nei 17 metų, yra svarbus pinigų stabilumo garantas, saugantis nuo to, kas dabar vyksta Baltarusijoje.

Visgi, Lietuvoje irgi yra nuomonių, esą aktyvūs centrinio banko veiksmai valiutos srityje būtų padėję sušvelninti krizę. Štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tik prieš mėnesį teigė, kad esant krizei reikia didinti vartojimą ir kad mes praleidome progą paleisti monetarinę politiką, ir kad buvo klaida laikyti litą pririštą. Taip išeitų, kad Lietuvos bankas turėjo spausdinti daugiau pinigų, pasinaudodamas įvairiais kanalais jų daugiau išdalinti žmonėms, pavyzdžiui, mokėti pensijas. Tuomet nebūtų „Sodros“ deficito, nereikėtų mokėti milžiniškų palūkanų už paskolas, augtų vartojimas ir ekonomika greičiau atsigautų. Dar daugiau, pasakytų devalvavimo šalininkas, nuvertėjanti valiuta padėtų eksportuotojams. Abejojantiesiems A. Lukašenka gyvu pavyzdžiu parodė, prie ko priveda pinigų dauginimas. Kainų kilimas, santaupų nuvertėjimas, gėrybių perskirstymas visuomenėje – tai nėra tušti ekonomistų žodžiai. Baltarusijos žmonėms gyvenimas po iliuzinės gerovės periodo šiandien pavirto tikru košmaru. Neatsivėrė jokie nauji prekybos horizontai, tik iškilo aibė naujų problemų.

Blogoji žinia yra ta, kad pinigų nuvertėjimo procesas vyksta ne tik Baltarusijoje, tik kitose šalyse jis ne toks matomas, labiau ištęstas ir ne tokio masto. Kai visi išpūtę akis stebime, į kokias aukštumas kyla aukso ir kitų žaliavų kainos, belieka tik galvą palinguoti: ne auksas ir sidabras brangsta, tai doleris ir euras, ar kita valiuta, pinga. Kaip rašė vienas kolega (V. Kizilov), doleris ir euras, kaip du susikibę įsimylėjėliai, su pagreičiu krenta iš devinto aukšto. Baltarusijos rublis drėbtelėjo iš aukščiau, ir didesniu greičiu.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas