R. Vilpišauskas: ieškinys prieš „Gazprom“ galėjo būti derintas su „E.ON“

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

2014-01-09 14:04

Energetikos ministerijai ruošiant naują ieškinį arbitraže prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom", Lietuvos politologas sako, jog tokiu derybiniu manevru siekiama paspartinti Lietuvos derybas su koncernu dėl dujų tiekimo sąlygų. Kartu jis neatmeta, jog toks žingsnis galėjo būti derintas su didžiausiu "Lietuvos dujų" akcininku - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON", kuris traukiasi iš Lietuvos ir ketina parduoti savo akcijas dujų bei elektros įmonėse.

"Pagrindinis motyvas, kuris ateina į galvą, - noras paspartinti Lietuvos derybas su "Gazprom", nes iš premjero viešų komentarų galima spręsti, kad pastaruoju metu derybos sulėtėjusios ar apskritai nevyksta. Todėl tai gali būti tiesiog derybinis ėjimas. Žinoma, gali būti ir kitų priežasčių, galbūt yra teisinių motyvų, kodėl "Lietuvos dujoms" vertėtų kelti ieškinį, nes žinome, kad 2012 metais Vyriausybė yra pateikusi ieškinį Stokholmo arbitražui, ir tas procesas nėra pasibaigęs. Sunku pasakyti, kokie galėtų būti teisiniai motyvai", - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Vis dėlto jis nesiryžo spėlioti, kaip toks Energetikos ministerijos žingsnis gali paveikti derybas su "Gazprom".

"Nėra aišku, kiek šis naujas žingsnis gali turėti realios įtakos tam, kad "Gazprom" pakeistų kainodarą ir gamtinių dujų kainą Lietuvai. Kol nėra pateikta daugiau detalių ir šio siūlymo motyvo, atrodo, kad tai yra veikiau vidaus politikai nukreiptas žingsnis, kuriuo siekiama parodyti, kad Vyriausybė deda pastangas, derėdamasi su "Gazprom" dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų. Galbūt tuo pačiu tikimasi, jog ir "Gazprom" sureaguos į tai - aktyviau dalyvaus derybose", - BNS dėstė R.Vilpišauskas.

Kartu jis pabrėžė, jog Energetikos ministerija tokį žingsnį turėjo derinti su "E.ON", nes kitaip pritrūks balsų, akcininkams balsuojant dėl ministerijos siūlymo. Kitaip, politologo manymu, tai tebus viešųjų ryšių akcija.

"Sunku pasakyti. Reikėtų daugiau informacijos, ar šis sprendimas buvo iš anksto koordinuotas su Vokietijos akcininku. Aš manau, kad būtų buvę protinga tai daryti ir koordinuoti Lietuvos Vyriausybės poziciją, nes be Vokietijos akcininko palaikymo tokius sprendimus priimti nepavyks, ir tai teliks tik viešųjų ryšių žingsnis", - BNS sakė R.Vilpišauskas.

R.Vilpišauskas pažymėjo, jog dabartinė Vyriausybė sau prisiima pernelyg daug nuopelnų, teigdama, kad neva dėl jos pastangų sumažėjo dujų importo kainos.

"Tokiu teiginiu Vyriausybė prisiima pernelyg daug nuopelnų sau. Tai yra tam tikras vidinis prieštaravimas - jeigu tai būtų pasiekta Vyriausybės pastangų dėka, nereikėtų papildomų pastangų tam, kad derybos su "Gazprom" būtų rezultatyvios ir naudingos Lietuvai. Dabar matome, kad kaina sumažėjo energetikos žaliavų rinkoje. Tai rodo, kad derybos su "Gazprom" yra nerezultatyvios", - BNS sakė ekspertas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas