Raginimai ruoštis antrajai krizei yra neracionalūs ir net žalingi (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2012-09-24 11:38

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės bei būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Ar ir kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimiems išoriniams šokams Lietuvos ekonomikai?

Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne kosmetiniai, o esminiai – gerąja prasme. Bent penki svarbūs veiksniai rodo, kad net susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms pasaulio ekonomikoje 2009 metų masto nuosmukis Lietuvoje nepasikartotų.

Pirma ir svarbiausia - įmonių konkurencingumas per ketverius metus labai išaugo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva per šį laikotarpį daugiausiai, beveik šeštadaliu, pagerino produktyvumo ir darbo sąnaudų santykį. To pasekmė yra ir itin greitai augančios realios eksporto apimtys (ne kainos), kurios jau 14,7 proc. viršija prieš krizę buvusį lygį. Net euro zonos ekonomikai žengiant į recesiją Lietuvos pramonės augimas fiksuoja naujus rekordus – rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos metinis augimas siekė 11,3 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES.

Antra, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas antrąjį šių metų ketvirtį viršijo importą, o užsienio prekybos perteklius siekė net 0,9 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Palyginimui, 2008 metų pirmąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas siekė 20 proc. BVP. Tai rodo, jog šiuo metu gyventojų ir įmonių poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų importą pilnai atsveria mūsų galimybės pagaminti atitinkamą prekių, kurių pageidaujama užsienyje, kiekį. Kitaip sakant, šiuo metu vidaus vartojimas atitinka galimybes, o nėra paremtas neracionaliais lūkesčiais ar dideliais skolinimosi mastais.

Trečia, įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra ne tik dešimtadaliu mažesni nei buvo prieš ketverius metus, bet ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumams gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami finansinių srautų susvyravimo, be to, tai sukuria didesnes augimo galimybes ateityje, ko sunkiai gali tikėtis dauguma Europos šalių.

Ketvirta, Europos Komisijos vertinimu valdžios sektoriaus biudžeto struktūrinis deficitas (t.y. atsižvelgus į ilgalaikį ekonomikos potencialą, o ne į trumpalaikes NT ir vartojimo burbulo sukurtas pajamas) 2008 metais sudarė net apie 8 proc. BVP, o šiandien jis yra keturis kartus mažesnis. Todėl net šalį ištikus finansiniams sunkumams poreikis mažinti valstybės išlaidas ir didinti mokesčius būtų mažesnis.

Galiausiai, šalies bankroto tikimybė, kurią finansų rinkose parodo kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina, šiuo metu yra istoriškai žemiausiame lygyje. Investuotojų pasitikėjimą šalies perspektyvomis rodo ir praėjusią savaitę sėkmingai išplatinta penkių su pusę metų obligacijų emisija, kurios palūkanos siekė tik 2 procentus. Taigi, net išaugusi valstybės skola neatbaido investuotojų ir rodo, kad struktūrinis biudžeto deficitas ir šalies konkurencingumas yra svarbesni veiksniai vertinant ateities perspektyvas. Be to, šiandien Lietuvoje galioja fiskalinės drausmės įstatymas, kurio neturėjome iki praėjusios krizės pradžios - jis pažaboja neadekvatų biudžeto išlaidų didinimą.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas