„Ragutis“: grįžta tai, kas geriausia (9)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2011-03-21 12:51

Istorinis teisingumas. Atgimimas. Virsmas. Šie keli žodžiai – tai ašis, apie kurią pastaruoju metu sukasi Kauno alaus daryklos „Ragutis“ darbuotojų mintys. Netrukus jie daryklai grąžins pavadinimą, kuris visada jai ir priklausė, tik istorijos tėkmėje buvo nepelnytai nustumtas. Nepagrįstai pamirštas. Kodėl ir kas užkoduota įmonei grąžinamame pavadinime „Volfas Engelman“, pasiteiravome daryklos generalinio direktoriaus Vytauto Meišto.

Kodėl buvo nuspręsta keisti įmonės pavadinimą?

Tai daugiau daryklos atgimimas nei vardo keitimas. „Volfas Engelman“ yra istorinis mūsų vardas. Tai nebuvo akcininkų sugalvotas ir mums primestas veiksmas, kurį privaloma įvykdyti. Sumanymas iš „Ragučio“ tapti „Volfu Engelman“ kilo pagrindiniams vadovams, kai buvo labiau įsigilinta į daryklos istoriją. Esame viena seniausių pramoninių alaus daryklų Lietuvoje, pirmuosius alaus litrus išvirėme XIX amžiaus viduryje. Tarpukariu buvome sėkmingiausia darykla šalyje. Iš naujo atradę įkūrėjų ir ilgamečių savininkų asmenybes, jų vertybines nuostatas, pamatėme, kokie didūs buvo šie žmonės. Jie žinojo verslo sėkmės paslaptį, todėl mums nereikia išrasti dviračio – užtenka perimti ilgus dešimtmečius kauptą patirtį ir pritaikyti ją.

Ką reiškia įmonės pavadinimas „Volfas Engelman“?

„Volfas“ ir „Engelman“ – tai dviejų tarpukariu veikusių Kauno daryklų savininkų pavardės. Susigrąžinę istoriškai sau priklausantį pavadinimą, būsime vienintelė alaus darykla šalyje, kurios varde bus jos įkūrėjų pavardės.

Pasaulyje daryklą ir jame verdamą alų pavadinti įkūrėjo aludario vardu gana populiaru. Kas nežino airių „Guinness“ alaus? Jį XVIII amžiaus antroje pusėje pradėjo gaminti Arthuras Guinnessas. Olandai garsėja alumi „Heineken“, kurį kadaise išvirė Gerardas Adriaanas Heinekenas. Amerikiečiai pelnytai didžiuojasi Fredericko Millerio alumi „Miller“, australai – brolių Williamo ir Ralpho Fosterių alumi „Foster’s“

Kur slypėjo daryklos alaus sėkmės paslaptis?

Darykloje nuo pat jo įkūrimo dirbo geriausi aludariai. Jie buvo profesijos žinovai, galima sakyti, fanatikai, nes uoliai rūpinosi verdamo alaus kokybe, taikė moderniausias to meto technologijas. Apie alaus daryklą ir nuolatos jos diegiamas naujoves rašė kone visa tarpukario spauda.

Tarpukario metais Kaune virė aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Ar jame dalyvavo tuometiniai daryklos savininkai?

Dalyvavo. Jie ne tik galvojo, kaip parduoti kuo daugiau alaus, bet ir rūpinosi Kauno bei Lietuvos gerove. Taip pat rėmė gausybę socialinių ir meno projektų, visuomenines organizacijas, savo lėšomis prisidėjo prie kai kurių laikinojoje sostinėje esančių Lietuvos Respublikos simboliais tapusių pastatų ir skulptūrų statybos: pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vytauto Didžiojo paminklo, kuris šiandien stovi Laisvės alėjoje, o anuomet buvo pastatytas Panemunėje, ir kt.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas