Raudonas kilimas išeinantiems britams

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Benas Brunalas / Geopolitika

2013-02-02 17:51

 Po didelio atgarsio sulaukusios Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) kalbos Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas (Loranas Fabiusas) akcentavo, kad Britanijos išėjimui iš ES Prancūzija nutiestų raudoną kilimą. Tai, matyt, logiškiausias atsakymas, kokį Prancūzijos ministras galėjo mesti „išsišokėliams“ britams. Prancūzija ir Vokietija oficialiai nedžiūgauja, kalbėdamos apie tokį scenarijų, tačiau galime spėti, kad ne vienam proeuropietiškam politikui projektuoti ES be Didžiosios Britanijos turėtų būti smagus ir malonumą keliantis užsiėmimas. Kontinentinė Europa yra pakankamai proeuropietiška tiek politinio elito, tiek ir masių atžvilgiu. Geopolitinė orientacija ES integracijos klausimu yra gana stabili nepaisant kelių Prancūzijos ar Olandijos pasakytų „ne“ ar kartais ne visada idealiai sutampančių elito ir visuomenės pozicijų. Žodžiu, visa tai, kas jau yra Europoje sukurta, nemaža dalimi priklauso kaip tik nuo kontinentinės Europos bei nuo joje brandintos ir, nebijokime teigti, plačiąsias mases ir elitus subordinavusios (pan)europietiškos geopolitikos. O integracijos spartinimo ir palaikymo iniciatyvų iš Jungtinės Karalystės nebuvo daug. Akivaizdu, kad, žvelgiant į sudėtingą ir painią ES integracijos istoriją, Didžioji Britanija nebuvo ta valstybė, kuri stengėsi procesą palengvinti, o ką jau kalbėti apie integracijos greitinimą ir stiprinimą.

Pagal tai Europos Sąjungoje galime išskirti dvi svarbias valstybių kategorijas: pirmoji – valstybės, kurios yra ES integracijos avangarde, antroji – valstybės, kurios įsitaisiusios integracijos ariergarde. Pirmosios kategorijos valstybių strateginiuose dokumentuose ir politiniuose veiksmuose ES integracijos siekis labai jaučiamas. Nacionalinius interesus šios valstybės stengiasi įgyvendinti sąveikaudamos su ES struktūromis ir visomis ES narėmis. Pavyzdžiui, įvairiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra aiškiai pabrėžiamas siekis kuo giliau integruotis į ES ir atitinkamai palaikyti kuo tvirtesnę integracijos tendenciją. ES integracijos palaikymas ir stiprinimas tapo mūsų valstybės nacionaliniu interesu. Tačiau, matyt, tokia pozicija atsispindi tik de jure. De facto Lietuva renkasi sektorius, kuriuose integruosis, pavyzdžiui, energetika, transportas, finansai, o į kai kuriuos žvelgia skeptiškai, pavyzdžiui, į gynybinę ES integraciją. Taigi Lietuva, kaip ir kitos Naujosios Europos valstybės, nediktuoja integracijos madų, tačiau pačią integracinę tendenciją, ateinančią daugiausia iš avangardinių Prancūzijos ir Vokietijos, daugiau mažiau palaiko ir remia. Galbūt su tam tikra išlyga galime išskirti Čekiją, kurioje kandidatai į prezidento postą, pirmą kartą renkami visuotiniu balsavimu, neįprastai rimtai kalbėjo apie Europos federaciją.

Prie kurios kategorijos priskirti Didžiąją Britaniją? Vertinant iki tol valdžioje buvusių leiboristų, kurie ES atžvilgiu buvo mažesni euroskeptikai nei konservatoriai, valdymą, galbūt britus būtų galima traktuoti kaip integracinio ariergardo atstovus. Tačiau žvelgiant į pastarųjų kelerių metų formuojamą britų poziciją – Jungtinė Karalystė tampa labiau integraciniu trukdžiu ir taip grįžta prie tradicinių XVI amžiuje Vestfalijos sutartimis įprasmintų vertybių, pagal kurias valstybės savo teritorijoje turi būti visiškai nepriklausomos ir nepripažįstančios jokios kitos pasaulietinės valdžios. Tokiu atveju britų užsienio politika yra galių balanso ir raison d‘État politika, o Europos Sąjunga – arena, kurią būtina apsaugoti nuo vieningo galios centro susiformavimo. Trumpiau tariant, britų nacionalinis interesas yra pagrįstas siekiu išbalansuoti kontinento jėgas taip, kad žemynas netaptų suvienytas „po viena vėliava“. Taigi geostrategiškai Didžioji Britanija nėra Europa, Didžioji Britanija – tai Sala, kurios nacionaliniai interesai sunkiai suderinami su kontinentinių valstybių interesais.

Straipsnio puslapiai:

- Benas Brunalas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas