Regresyvūs progresiniai mokesčiai (3)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-31 06:54

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją.

Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Paaiškėjus darbo grupės sudėčiai, opozicijos lyderis Andrius Kubilius socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad socialdemokratai atsisakė progresinių mokesčių idėjos, nes dauguma grupės narių nėra šios minties šalininkai.

Darbo grupę sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos mokesčių ekspertė Danguolė Pranckėnienė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas. Finansų ministerijai atstovaus jos darbuotojos Daiva Brasiūnaitė bei Audronė Miknevičienė.

Nors naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius užsiminė, kad pertvarkant Lietuvos mokesčių sistemą bus žiūrima į progresyvias Airijos bei Vokietijos sistemas, dalis darbo grupės narių bei specialistų jau vardija šių sistemų trūkumus.

Ar apsimoka?

Kristina Kriščiūnaitė, audito ir mokesčių konsultacijos firmos „PricewaterhouseCooper“ (PwC) vadovaujanti partnerė, teigia, kad visų pirma reikėtų atlikti išsamesnę analizę ir numatyti, ar būtų naudos valstybei įvedus progresinius mokesčius.

„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 10,3 proc. visų dirbančiųjų gauna 3 500 litų arba daugiau (nenuskaičius mokesčių) ir tik 2,8 proc. uždirba 5 500 litų arba daugiau. Jei didesniais mokesčių tarifais apmokestinamos pajamų ribos būtų nustatytos panašios kaip Vokietijoje ar Airijoje, mūsų valstybės biudžetas dėl papildomo apmokestinimo padidėtų visai nereikšmingai“, – skaičiuoja specialistė.

Pagal PwC Europos mokesčių progresyvumo tyrimą, vidutinį atlyginimą uždirbančiam Lietuvos gyventojui atskaičius mokesčius vidutiniškai lieka 78 proc. atlyginimo. Europos vidurkis atitinkamai siekia 73 proc. Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą uždirbantis asmuo Lietuvoje atskaičius mokesčius pasilieka apie 76 proc. oficialaus uždarbio, Europos vidurkis – 62 proc. Remiantis PwC skaičiavimais, pagal mokesčių progresyvumą Lietuva tarp ES narių yra trečia nuo galo.

„Lietuvoje jau egzistuoja tam tikras mokesčių progresyvumas, visų pirma dėl to, kad yra taikomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), – teigia Kaetana Leontjeva iš LLRI. Augant pajamoms mažėja NPD, tai suma, kuri neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. O daugiau uždirbantys asmenys moka įmokas „Sodrai“ be jokių „lubų“, bet skaičiuojant jiems išmokas „lubos“ įvedamos, tad tai irgi daro apmokestinimą progresinį.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas