Reguliuotojai gviešiasi bendrovių paslapčių

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

2011-09-02 15:04

Jungtinių Valstijų prekybą akcijomis prižiūrinčios institucijos ėmėsi netradicinių veiksmų – reguliuotojai pradėjo reikalauti iš dažnai akcijomis prekiaujančių įmonių atskleisti savo prekybos strategijas ir kai kuriais atvejais netgi slaptus savo kompiuterių kodus, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

Volstrito stebėjimo agentūra Finansų pramonės reguliavimo įstaiga (FINRA) iš kompanijų reikalauja pateikti kodus ar algoritmų parametrus. Pasak FINRA rinkos reguliavimo padalinio viceprezidento Tomo Giros, tai yra dalis tyrimo dėl įtartinos veiklos vertybinių popierių biržoje.

„Tai nėra išvyka į žvejybą ar mokomieji pratimai, – sako jis. – Taip yra daroma dėl to, kad kažkas rinkoje mums kelia nerimą.“

Tuo tarpu JAV vertybinių popierių ir valiutos mainų komisija (SEC) taip pat pradėjo teikti užklausas dėl firmų algoritminės prekybos duomenų. Taip komisija bando ištirti, ar finansinės įmonės nepažeidžia JAV reguliacinių normų.

SEC tyrėjų užklausos nebūtinai yra susijusios su įtartina veikla, tačiau šį sprendimą galėjo paskatinti gautos užuominos, nusiskundimai ar kitokia gauta informacija.

Tokios užklausos ir algoritmų reikalavimas sukėlė ne vieno prekybininko pasipiktinimą ir nerimą, baiminantis, kad reikės atskleisti „slaptąjį savo padažą“, ties kuriuo buvo dirbama ne vienerius metus, o jo sukūrimui buvo išleista didelė suma pinigų. Taip pat yra baiminamasi, kad šios kompanijų paslaptys gali patekti į blogas rankas, ypatingai tuomet, kai SEC ar FINRA darbuotojai išeis dirbti į privačias kompanijas.

„Aš būčiau labai nepatenkintas, jei jie pareikalautų manęs pateikti kodą, – sakė vienas anonimu norėjęs likti vertybinių popierių prekybos kompanijos vadovas. – Negi šie žmonės visą gyvenimą ir dirbs SEC?“

SEC dėmesys algoritmų strategijoms turėtų padėti sukurti naujas struktūrines taisykles, kurias valdžios agentūros ketina pritaikyti elektroninei rinkai. Pastaroji sulaukė kritikos dėl nestabilumo ir nesąžiningumo, ypatingai po 2010 metų gegužės 6 dieną įvykusio staigaus kritimo (angl. flash crash).

Anot T. Giros, FINRA paprastai dėmesį kreipia į kodus su trūkumais, kad geriau suvokti, kaip jie yra sukurti, kaip veikia ir kaip yra prižiūrimi. Jis taip pat pažymėjo, kad pateikti užklausą gali būti pareikalauta, jei bus pastebėtas neįprastai didelis mažai parduodamų vertybinių popierių užsakymas.

Kitas lygis

Prekybos kodas arba algoritmas yra labai vertingas daug vertybiniais popieriais prekiaujančioms įmonėms, kurios konkuruoja tarpusavyje.

Teigiama, kad dažnai vertybiniais popieriais prekiaujančios įmonės dalyvauja daugiau kaip pusėje visų JAV vertybinių popierių prekybos sandorių. Prekybą akcijomis prižiūrinčių pareigūnų teigimu, jų naudojami algoritmai prisidėjo, o ne sukėlė minėtąjį staigų kritimą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Apklausa parodė, kokia rizika gresia Lietuvos finansų sistemai

 Kibernetinių išpuolių išsipildymo tikimybė ir galimas poveikis Lietuvos finansų sistemai yra didžiausia rizika, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Nors ir šiek tiek atslūgusi, tarp svarbiausių ...

Svarbūs bankų patarimai, kaip atostogų metų išvengti finansinių problemų

 Vasara neatsiejama nuo atostogų. Kai bilietai jau kišenėje, viešbutis užsakytas, lankytinų vietų sąrašas sudarytas, finansų ekspertai pataria nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pasirūpinti savo pinigais. ...

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami ...

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas