Reklama internete: mokame už pastangas ar už rezultatą?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Justas Gavėnas / ekt.lt

2013-06-19 07:43

Šį kartą kviečiame Jus paskaityti EKT Vadybos įžvalgas apie reklamą tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose bei internete. Atsakymus į aktualius reklamos rinkos klausimus pateikė UAB „Icona“ direktorius Tomas Indriūnas.

Kokia Lietuvos interneto reklamos rinka buvo pastaruosius keletą metų?

Lietuvos reklamos internete rinka prieš keletą metų buvo gerokai konservatyvesnė nei šiandieną. Mes dirbdami užsienyje matėme, kaip mūsų partneriai vysto savo verslą internetinės reklamos pagalba, ir atrodė labai keista, kodėl Lietuvoje to dar nėra. Tam buvo visos aplinkybės. Lietuvoje rekordinė šviesolaidinio interneto skverbtis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat, verslai ne tokie inertiški, nes jie yra mažesni. Visos priemonės jau tuomet buvo pamatuojamos. Tuo tarpu Lietuvoje didžioji dalis įmonių į interneto reklamą žiūrėjo kaip į mažą, papildomą marketingo priemonę. Tuomet maži biudžetai buvo skiriami dinaminiams skydeliams, raktažodžiams pirkti. Svarbiausia buvo parodymų, paspaudimų skaičius.

Kaip keitėsi rinka? Kokie pagrindiniai aspektai tai lėmė?

Mes rinkoje veikiame jau penkerius metus, iš jų trejus – Lietuvoje. Galime drąsiai teigti, kad buvome rinkoje tuo metu kai vyko lūžis. Didžiausias postūmis keisti požiūrį buvo priverstinis. Atėjus ekonominiam nuosmukiui marketingo biudžetai dažnoje įmonėje buvo ženkliai sumažinti. Marketingo specialistai savotiškai buvo išmesti iš didelio biudžeto komforto zonos, o tikslai jiems buvo keliami dideli. Atėjo laikas skaičiuoti kiekvieną marketingui išleistą litą. Susiformavo ilgo lūžio, kuris dar ir dabar vyksta, pradžia. Tiek iš savo partnerių, tiek iš aplinkinių verslininkų girdime poreikį pamatuoti rezultatus, orientuotis į pardavimą, apskaičiuoti kiekvieno veiksmo efektyvumą. Tuomet ir buvo pradėta ieškoti efektyvesnių marketingo sprendimų, į internetinę reklamą žiūrėti atsakingiau ir gilintis į jos teikiamas galimybes.

Kokios tos galimybės? Kokie pranašumai prieš kitus reklamos kanalus?

Kaip ir minėjau, pagrindinis pranašumas yra rezultatų pamatavimas bei orientacija į galutinį visų įmonių tikslą – pardavimą. Anksčiau, o didžiąja dalimi ir dabar, reklamos pardavėjai apmokestina parodymus, o ne konkrečią konversiją t.y. pasiektą tikslą. Nesvarbu, ar ta konversija būtų galutinis pardavimas, ar registracija į konsultaciją, ar registracija naujienlaiškiui gauti. Juk visų įmonių tikslas nėra parodymai internete, jų tikslas yra pasiekti rezultatą. Čia labai tinka sena, gal šiek tiek banali, bet klasikinė vadybos citata: žmogus perka grąžtą ne todėl, kad jam reikia grąžto, jis jį perka, nes jam reikia skylės sienoje. Visoje reklamoje tas pats – reklama perkama, nes įmonė nori pakelti pardavimus, padidinti žinomumą, pakeisti ar pagerinti įvaizdį. Ir tikslas nėra užsakyti reklamos ir išleisti biudžeto dalį, tikslas yra pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius. TV, spaudos, lauko reklamoje niekas negali tiksliai įvertinti, ar ir kaip efektyvi ji buvo. Visos priemonės yra plačiai diskutuojamos ir kartais labai peikiamos marketingo specialistų. Internetinėje reklamoje viskas yra ypač skaidru, pamatuojama ir nebelieka vietos kompromisams.

Kodėl internetinė reklama Lietuvoje auga ne šuoliais, o žingsniais?

Lietuvoje yra labai stiprūs ir finansine prasme dideli reklamos kanalai. Kalbu tiek apie TV kanalus, spaudą, lauko reklamą ir pan. Niekas nenori, kad jų kanalams skiriami biudžetai sumažėtų, tad ir pajėgos nukreiptos ta kryptimi. Neseniai teko dalyvauti „Google“ organizuotoje konferencijoje. Ten buvo nagrinėjamas biudžetų pasiskirstymas tarp skirtingų reklamos kanalų. Išsivysčiusiose rinkose, interneto reklamai įprastai skiriama dalis sudaro iki 30% viso reklamos kanalui pirkti skiriamo biudžeto. Besivystančiose, tame tarpe ir Lietuvoje, įprastai ta dalis sudaro iki 10%. Skirtumas akivaizdus – 3 kartai. Be abejo, tai yra tik orientaciniai skaičiai, tačiau jie parodo bendrą rinkos tendenciją. Rinka dar nėra subrendusi ir pasiruošusi perskirstyti savo biudžetus, tai vyksta iš lėto. Kiekvienais metais interneto rinkos dalis auga, tačiau ne taip greitai, kaip augo vakaruose. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad Lietuvoje nemažai verslininkų nori ir yra pripratę dirbti senais metodais, kuomet svarbu matyti savo reklamą laikraštyje ar žurnale, TV transliacijų metu ir pan. Efektyvios reklamos internete partneris gali net nepamatyti, jei jis nėra potencialus paslaugų ar produktų pirkėjas (angl. target group). Nors čia noriu pasidžiaugti, jog vis daugiau verslininkų supranta būtent efektyvaus marketingo naudą, nes tuomet jų galutinė eilutė būna didesnė, bet tam reikia laiko, reikia viešoje ir privačioje erdvėje apie tai diskutuoti, argumentuoti ir pateikti sėkmės pavyzdžių, kurių mes, kaip interneto reklamos agentūra, turime tikrai labai daug.

Straipsnio puslapiai:

- Justas Gavėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas