Renginius derins su valstybės prioritetais (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-08-21 07:00

Lietuvoje turėtų vykti daugiau renginių, kurie derėtų su valstybės skatinamomis verslo sritimis, teigia naujasis parodų rūmų „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas. Tikimasi, kad konferencijų turizmo garvežys šalyje įjungs aukštesnę pavarą.

Laimėjote konkursą dėl „Litexpo“ vadovo posto, nes pateikėte geriausią įmonės raidos viziją. Gal galėtumėte ją detalizuoti?

Spręsti apie įmonės veiklą ir potencialą neturint konkrečių duomenų – gana sudėtinga. Viziją perteikiau besiremdamas bendromis tokio pobūdžio verslo žiniomis ir iš bendro supratimo, kas galėtų būti vykdoma, kokį „Litexpo“ norėčiau matyti.

Mano nuomone, Lietuvoje yra tam tikrų prioritetinių šakų. Tai – informacinės technologijos, medicina, biotechnologijos, maisto pramonė. Šios sritys skatinamos valstybės, todėl tarptautiniai verslo sektorių renginiai turėtų vykti ir Lietuvoje, ne tik užsienyje. Tai vertinu kaip „Litexpo“ plėtros galimybę ir šansą inicijuoti daugiau mūsų šaliai svarbių tarptautinių renginių.

Žinoma, panašūs procesai vyksta negreitai, nes renginių organizavimo ciklas gana ilgas. Šiame versle rezultatų tenka palaukti, nes viskas planuojama į ateitį, reikšmingų tarptautinių renginių datos derinamos iš anksto, prieš porą ar net trejetą metų.

Ar galėtumėte nurodyti, kokie „Litexpo“ veiklos pokyčiai planuojami?

Planuoti pokyčių, detaliai neišanalizavus įmonės veiklos, negalima. Neturėdamas duomenų, nenorėčiau teigti, kad vienas išlaidas reikėtų mažinti, o kitas – ne. Specifinių pokyčių neplanavau. Šiuo metu analizuojama veikla, žiūrima, kas efektyvu, o kas ne. Neabejoju, kad ilgainiui pokyčiai įvyks, bet šiandien dar negaliu pasakyti, kokie jie bus.

Minėjote, kad pateikdamas įmonės veiklos viziją galvojote apie renginius, kuriuos norima pritraukti į Lietuvą. Ar turite omenyje kokius nors konkrečius vardus?

Konkrečių renginių dabar įvardyti negaliu, tam taip pat reikalinga analizė. Pirmiausia noriu išsiaiškinti valstybės prioritetus ir tik tuomet imtis konkrečių veiksmų. Orientuosimės į valstybės palaikomas sritis ir pasistengsime pritraukti į Lietuvą prioritetinių temų renginių.

Ar analizuojant „Litexpo“ veiklą teko pastebėti darbų, kurie liko nebaigti? Ar planuojate juos užbaigti?

Parodų ir konferencijų versle darbai planuojami iš anksto, parodoms kartais ruošiamasi net dvejus metus. „Litexpo“ centre veikla taip pat suplanuota į ateitį. Ypač tiksliai numatyti parodų organizavimo darbai, todėl juos tiesiog tęsime, gal šį tą aktualizuosime, peržiūrėsime.

Konferencijų planai ne tokie aiškūs, bet juos detalizuosime artimiausiu laiku. Tęsime kasdienę darbinę veiklą ir stengsimės ją intensyvinti.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas