Renovacija: kada – paprasčiau, o kada – pigiau?

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Gediminas Kazlauskas / Ekonomika.lt

2012-08-28 12:26

Ką tik nuskambėjo žinia, esą Vyriausybė trukdo savivaldybėms įsijungti į daugiabučių atnaujinimo procesus, kone specialiai kaišo joms pagalius į ratus ir pan. Ne pirmą kartą visuomenei pateikiama, sakykime, ne visai teisinga informacija, todėl norėtųsi ją patikslinti. O svarbiausia - paaiškinti, kas žmonių laukia pasirinkus vienokį ar kitokį renovacijos kelią.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, jog vis labiau plintančios savivaldybių iniciatyvos aktyvinti daugiabučių namų renovacijos procesą ir susieti jį su savivaldybių ūkio bei teritorijų tvarkymo aktualijomis yra labai reikšmingos ir visokeriopai palaikytinos. Be jokios abejonės.

Valstybės ir savivaldybių partnerystė šioje srityje yra apibrėžta Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Joje nustatyta, kad savivaldybių administracijoms rekomenduojama, atsižvelgiant į Programos tikslus ir galimybes, koordinuoti daugiabučių namų atnaujinimo procesą savivaldybės teritorijoje, siejant jį su savivaldybės teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programomis ir projektais, plėtoti visuomenės informavimą ir švietimą.

Savivaldybėms niekas nedraudžia pagal išgales ir finansiškai prisidėti prie namų atnaujinimo. Tačiau norint pasinaudoti valstybės parama privalu vadovautis įstatyme ir Programoje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Natūralu, tiesa? Kaip ir visur kitur gyvenime, reikia vadovautis įstatymais bei nustatytomis tvarkomis.

Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (skamba tikrai griozdiškai, sutinku) savivaldybė ar bendrojo naudojimo objektų administratorius (kurį skiria savivaldybė) savo iniciatyva gali parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir juos pateikti daugiabučių namų savininkams. Jiems pritarus ir pasirašius rangos sutartį, projekto parengimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės lėšų. Tokia savivaldybių iniciatyva sumažintų butų savininkų nuosavų lėšų poreikį pradinėje namo renovacijos proceso stadijoje ir paskatintų sprendimų priėmimą.

Remdamos daugiabučių namų renovaciją savivaldybės renkasi įvairius būdus. Pvz. Tauragės, Molėtų rajono ir kitos savivaldybės sustiprino daugiabučius namus administruojančių įmonių gebėjimus organizuoti ir valdyti renovacijos procesą, vykdyti statybos darbų užsakovo funkcijas. Tai davė labai pozityvų rezultatą. Zarasų rajono ir Visagino savivaldybių tarybos pasitvirtino Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programas. Jose numatomas ne tik daugiabučių namų renovacijos rėmimas, bet ir savivaldybės šilumos ūkio sutvarkymas, taip pat papildomas renovacijos proceso rėmimas panaudojant Ignalinos AE uždarymo fondo lėšas. Jų pavyzdžiu seka Ignalinos rajono savivaldybė.

Problemų su kai kurių savivaldybių iniciatyvų įgyvendinimu iškyla dėl to, kad jose siekiama pritaikyti alternatyvų daugiabučių namų renovacijos finansavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmą. Alternatyvaus modelio esmė – daugiabučių namų renovacijos finansuotojo ir projektų vykdymo užsakovo funkcijas sutelkti savivaldybės įsteigtoje ar kontroliuojamoje įmonėje. Tokia įmonė privalėtų pasirūpinti ir renovacijai reikalingo kredito gavimu bei užtikrinti jo grąžinimą.

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Kazlauskas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas