Renovacija stringa žmonių sąmonėje

(Puslapis 1 iš 3)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2011-11-08 11:39

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Panevėžyje, palyginti su kitais Lietuvos miestais, renovacijos procesas juda gana sparčiai. Tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi.

Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

 

Nerenovuoti – apsileidimas

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, kaip tik šia tema neseniai surengusios Panevėžyje apskritojo stalo diskusiją, direktoriaus Algirdo Čepo teigimu, neretai daugiabučių gyventojai sako: jei valdžia nefinansuos, kaip anksčiau, 50 procentų išlaidų, tuomet renovuoti neverta. Tačiau pats direktorius tvirtina, kad sąlygos atnaujinti būstą dabar yra palankesnės nei buvo.

Pavyzdžiui, anksčiau, parduodant butą, neišmokėtą renovavimo skolą reikėdavo sumokėti bankui, dabar ji tenka naujajam buto šeimininkui.

A. Čepas prisipažįsta nemanantis, kad santykinai didesnis kompensavimo procentas galėtų skatinti renovaciją – šis procesas sudėtingesnis. Šalyje yra 14 rajonų, laikomų labiausiai nukentėjusiais dėl krizės. Juose kompensuojama iki 85 procentų renovacijai reikalingų lėšų, tačiau tokia galimybe pasinaudoja tik apie 40–50 proc. daugiabučių. Ir tai nepaisant to, jog, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skaičiavimais, trijų kambarių 60 kvadratinių metrų butui už renovavimą tektų per dvidešimt metų sumokėti apie 22 tūkstančius litų. Tačiau kompensuojant 85, o ne 30 procentų šios sumos, kaip kad yra daugelyje Lietuvos vietovių, per du dešimtmečius reikia sumokėti tik apie 4 tūkstančius litų.

„Dabar tik vangus, tingus arba visiškas apsileidėlis nešneka apie renovaciją – nesvarbu, kad vieni ant jos burnoja, o kiti gina“, – apie esamą situaciją sako A. Čepas.

 

Baimės įvaro ekonomika 

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas apgailestauja, kad dar toli gražu ne kiekvienas šalies gyventojas žino, kuo apskritai užsiima jo vadovaujama agentūra, ir pasakoja sulaukiantis net skambučių iš norinčiųjų išsinuomoti butą ar kitą būstą. Tačiau pati agentūra, A. Čepo teigimu, agituoti už renovaciją negali – žmonės patys turi apsispręsti, kas jiems geriau.

Šalyje maždaug pusė gyventojų gyvena daugiabučiuose. 77 procentai tokių namų statyti nuo 1951 iki 1990 metų, tad realiai yra nusidėvėję, jų būklė nuolat blogėja, energetinės savybės nebeatitinka dabartinių standartų.

Maždaug 80 proc. gyventojų vis dar yra prisijungę prie centrinio šildymo, kai Vokietijoje tokių tik 13 proc., Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje dar mažiau – atitinkamai 17 ir apie 8 proc. Kitose šalyse yra daug istorinių pastatų, tad renovacija užtrunka iki dvejų metų, o pas mus tik kelis mėnesius. Vyraujant tipinei pokarinei industrinei statybai, galima paruošti tipinius projektus, kuriuos kiekviena bendrija gali sėkmingai pritaikyti saviems poreikiams. Tokios sąlygos leidžia Lietuvoje gana sėkmingai taikyti būsto atnaujinimo programą.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas