„Revoliucija“ jau čia: kokias galimybes turi Lietuva?

(Puslapis 1 iš 3)


Technologijos

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-13 18:21

 Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.

Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Sveikinimo žodį tarusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvoje galvojama apie ateitį, apie pramonės revoliuciją.

„Jei anksčiau galvodavome, kad pokyčiai technologijose kas 10 metų vyksta, dabar matome, kad kas 2–3 metus. (...) Ištekliai – žmogus, perspektyva – žmogus, kurią prarandame, išsilavinimas. Dėl to inovacijos bei greiti pokyčiai naujose technologijose, reikalaujantys žinių, tampa svarbūs. (...) Laikas, kad kai pasakytų Lietuvos vardą, jis asocijuotųsi su inovatyvumu. Reikia prioretizuotis, ko galime pasiekti inovacijų srityje ir tapti kažkuo išskirtiniu“, – kalbėjo LR prezidentė.

Pramonės revoliucija jau čia, o švietimo?

Davoso forumo idėjos autorius prof. Klausas Martinas Schwabas „Metų ekonomikos forume“ kalbėjo, kad pramonės revoliucijos pokyčiai paveiks tiek ekonomiką, tiek visuomenę. Inovacijos ir pramonės revoliucija taip pat atvers galimybes didinti šalies konkurencingumą. Pasak K. Schwabo, Lietuva turi šansų tapti inovatore.

„Konkurencingumo reitingas kasmet išleidžiamas. Lietuva ten varžosi taip pat, bet ateityje svarbios bus inovacijos, kurios tikrai nupers dėl konkurencingumo. Būtina turėti geras idėjas.

Ką tai reiškia verslams? Mums reikia švietimui visiškai naujų sąlygų, kurios papildytų pramonės revoliuciją. Lietuva labai maža, aukštas išsilavinimas ir Lietuvai gali pasisekti šioje naujoje revoliucijoje. Kol kas tik kelios šalys tobulėja šia linkme, pavyzdžiui, Singapūras. Kodavimas, technologijų sistemos – tai nauji įgūdžiai, kurių mums reiks ateityje“, – sako jis.

K. Schwabas pabrėžia, kad kartu su 4–ąja pramonės revoliucija vyksta ir švietimo revoliucija. Būtent skaitmeninių įgūdžių Lietuvai ir trūksta. Anot jo, tradicinis švietimas turi būti sujungtas su naujausiomis technologijomis ir taip sukurta nauja sistema.

Be to, norint rezultatų, būtinas bendradarbiavimas tarp valdžios, verslo ir visuomenės. Pavyzdžiui, JAV vystant dirbtinį intelektą bei geresnę medicininę priežiūrą vyriausybės ir korporacijos nuolatos dirba kartu.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas