Robertas Dargis: Ad Hoc – tik tokį planą turime Lietuvai?

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis

2016-08-04 19:37

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol. Jau dabar įsibėgėjantys pažadų maratonai apie „didėsiančius“ atlyginimus ir pensijas rodo, kad partijos dar vienus rinkimus ketina laimėti tokiais pačiais kasrinkiminiais aukcionais – „kas daugiau pasiūlys“.

Tarptautinių organizacijų atstovai kasmet lanko Lietuvą ir nuolat primena tuos pačius mūsų politinės darbotvarkės skaudulius, vis iš naujo perspėja, kad svarbių problemų ignoruoti nebegalime.

Nepaisant to, situacija negerėja, nes politikų reakcija į tokius priminimus taip pat kartojasi – jie visuomet sutartinai palinksi ir sutinka su tuo, kas buvo ekspertų pažymėta, tačiau valios įgyvendinti reikalingus sprendimus taip ir neatsiranda.

Šiandien ir toliau kalbame apie tas pačias įsisenėjusias problemas: vis prastėjančius demografinius rodiklius (paskutiniais duomenimis, Lietuvą kasdien palieka 126 gyventojai), nuo 2020 m. sumažėsiantį ES investicinių fondų paramos dydį, kai sąlygos turėtų keistis ne mūsų naudai, emigrantų, lėšomis palaikančių artimuosius, silpnėjančius ryšius su Lietuva, vis labiau nebespėjančią su darbo rinkos pokyčiais ir nebeatliepiančią pasaulinių tendencijų švietimo kokybę.

O mes šiandien neturime net plano, kaip visa tai išspręsti, ir net artėjant rinkimams jokios diskusijos tomis temomis nevyksta.

Iki dienos, kada eisime prie balsadėžių, liko vos du mėnesiai, o partijos vis dar rikiuoja pakrikusias savo kariaunas, nepatenkintieji dar bando susirasti sau būrį arba burti savo, bet retas kuris kalba apie idėjas, su kuriomis ateis pas rinkėją, ir jų įgyvendinimo būdus. Diskusijų apie politines programas iki šiol negirdėti, net likus keliems mėnesiams iki rinkimų partijų programos vis dar buvo prieinamos tik pažadų forma.

Matyt, kad idėjų kovos tarp partijų ir nebus, nes eilinį kartą kovos vieno ar kito partijos lyderio ar startinio penketuko įvaizdžiai. O kaunantis „įvaizdžiams“ idėjos ir veiksmų programos nereikalingos, nes užtenka vieno lozungo, skambaus sakinio apie naują programą Lietuvai, dėmesį eiliniam žmogui, kartais ir vieno būdvardžio prie žodžio „Lietuva“.

Nors šiandien turėtų vykti aršiausios diskusijos apie tai, kaip mes ketiname spręsti demografines ir švietimo problemas, kaip ruošiamės užtikrinti ekonomikos konkurencingumą –esminį gyvybingos Lietuvos ateities pamatą, tačiau atrodo, kad daugiau dėmesio skiriame „Brexit“ padariniams ar artėjantiems prezidento rinkimams JAV.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas