Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Robertas Dargis

2017-09-22 17:17

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies?

Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį. Ji negrįžtamai pakeitė gamybos technologijas ir kartu žmonių gyvenimą (antroji revoliucija siejama su elektros atsiradimu, trečioji prasidėjo paskutinį 20 amžiaus dešimtmetį, kai gamybos ir paslaugų srityje pradėtos taikyti informacinės technologijos).

Šiame etape prasidėjo mechaninė gamyba, atsirado transportas, geležinkeliai, didmeninė prekyba ir pramoniniai miestai.Perėjimas nuo manufaktūrinės prie pramoninės gamybos, darbo pasidalijimas ir specializacija paskatino našumo didėjimą ir pramonės koncentraciją, todėl vietoje amatininkų cechų atsirado fabrikai, kuriuose tinkamai mašinų veiklai palaikyti buvo įdarbinami tūkstančiai žmonių.Išlaidos moksliniams tyrimams ir didžiulių investicijų būtinybė vertė įmones jungti savo kapitalus: tai gimdė finansinę koncentraciją. Visą tai paveikė ir visuomenės gyvenimą – pradėjo didėti socialinė atskirtis, stiprėjo politiniai judėjimai.

Pirmoji pramoninė revoliucija, kurios metu susiformavo gamybos, transportavimo, keliavimo būdai, paklojo mūsų gyvenimo būdo pamatus. Dabartinė, ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, reiškia totalinę pramonės kompiuterizaciją, jos esminis principas – sujungiant mechanizmus ir jų sistemas sukurti išmaniuosius tinklus visoje grandinėje, kur jie patys gali organizuoti, kontroliuoti savarankiškai veikiančius gamybos procesus, apdoroti didelius kiekius informacijos, padedančius analizuoti ir optimizuoti pačią gamybą.

Jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Jos įtaka visų mūsų gyvenimui ir valstybės procesams bus dar ženklesnė nei pirmosios pramonės revoliucijos. Tai palies mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą.

Ketvirtoji pramonės revoliucija yra ne tik „išmaniosios gamyklos“ ir visuotinė skaitmenizacija, tai ir iššifruojama genų seka, išmanieji telefonai, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai, robotika, savaeigiai automobiliai, 3D spausdintuvai, kurie taikomi ne tik gamyboje, bet ir sveikatos srityje.

Prognozuojama, kad jau 2019 metais veiks akimis kontroliuojamos technologijos, 2020 m. turėsime „popierinę diagnostiką“, kai su specialaus popieriaus pagalba galėsime greitai patikrinti ebolos, tuberkuliozės ir kt. susirgimus, 2024 m. atsiras įsiurbiami robotai, iš vidaus gydantys mūsų sužeidimus, 2026 m. - išmanieji rūbai, kurie prisitaikys prie mūsų poreikių ir keis savo formą bei spalvą, reguliuos šilumą, 2029 m. turėsime baterijas, naudojančias CO2 elektros gamybai, 2032 m. optogenetikos pagalba jau gydysime tokius neurologinius susirgimus, kaip Parkinsonas, šizofrenija, autizmas ir kt., 2036 m. turėsime modifikuotas molekules, 2037 m. pigūs 3D spausdintuvai jau bus kiekvienuose namuose ir patys galėsime atsispausdinti mums reikalingus daiktus, baldus, vaistus ir kt.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas