Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Robertas Dargis

2017-09-22 17:17

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies?

Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį. Ji negrįžtamai pakeitė gamybos technologijas ir kartu žmonių gyvenimą (antroji revoliucija siejama su elektros atsiradimu, trečioji prasidėjo paskutinį 20 amžiaus dešimtmetį, kai gamybos ir paslaugų srityje pradėtos taikyti informacinės technologijos).

Šiame etape prasidėjo mechaninė gamyba, atsirado transportas, geležinkeliai, didmeninė prekyba ir pramoniniai miestai.Perėjimas nuo manufaktūrinės prie pramoninės gamybos, darbo pasidalijimas ir specializacija paskatino našumo didėjimą ir pramonės koncentraciją, todėl vietoje amatininkų cechų atsirado fabrikai, kuriuose tinkamai mašinų veiklai palaikyti buvo įdarbinami tūkstančiai žmonių.Išlaidos moksliniams tyrimams ir didžiulių investicijų būtinybė vertė įmones jungti savo kapitalus: tai gimdė finansinę koncentraciją. Visą tai paveikė ir visuomenės gyvenimą – pradėjo didėti socialinė atskirtis, stiprėjo politiniai judėjimai.

Pirmoji pramoninė revoliucija, kurios metu susiformavo gamybos, transportavimo, keliavimo būdai, paklojo mūsų gyvenimo būdo pamatus. Dabartinė, ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, reiškia totalinę pramonės kompiuterizaciją, jos esminis principas – sujungiant mechanizmus ir jų sistemas sukurti išmaniuosius tinklus visoje grandinėje, kur jie patys gali organizuoti, kontroliuoti savarankiškai veikiančius gamybos procesus, apdoroti didelius kiekius informacijos, padedančius analizuoti ir optimizuoti pačią gamybą.

Jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Jos įtaka visų mūsų gyvenimui ir valstybės procesams bus dar ženklesnė nei pirmosios pramonės revoliucijos. Tai palies mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą.

Ketvirtoji pramonės revoliucija yra ne tik „išmaniosios gamyklos“ ir visuotinė skaitmenizacija, tai ir iššifruojama genų seka, išmanieji telefonai, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai, robotika, savaeigiai automobiliai, 3D spausdintuvai, kurie taikomi ne tik gamyboje, bet ir sveikatos srityje.

Prognozuojama, kad jau 2019 metais veiks akimis kontroliuojamos technologijos, 2020 m. turėsime „popierinę diagnostiką“, kai su specialaus popieriaus pagalba galėsime greitai patikrinti ebolos, tuberkuliozės ir kt. susirgimus, 2024 m. atsiras įsiurbiami robotai, iš vidaus gydantys mūsų sužeidimus, 2026 m. - išmanieji rūbai, kurie prisitaikys prie mūsų poreikių ir keis savo formą bei spalvą, reguliuos šilumą, 2029 m. turėsime baterijas, naudojančias CO2 elektros gamybai, 2032 m. optogenetikos pagalba jau gydysime tokius neurologinius susirgimus, kaip Parkinsonas, šizofrenija, autizmas ir kt., 2036 m. turėsime modifikuotas molekules, 2037 m. pigūs 3D spausdintuvai jau bus kiekvienuose namuose ir patys galėsime atsispausdinti mums reikalingus daiktus, baldus, vaistus ir kt.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas