Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Robertas Dargis

Viktorija Chockevičiūtė

2018-05-31 16:22

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikus išvadas dėl verslo poveikio Lietuvos politikams siekiant savos naudos, paaiškėjo, kad ne viena didesnė įmonė siekė turėti „savų“ žmonių.

Roberto Dargio teigimu, vertinant šias išvadas, utopija galėtume vadinti situaciją, kai valstybėje neegzistuoja jokie santykiai tarp politikų ir verslininkų.

„Klausimas kitas, kaip valstybei turėti sistemą, kuri žinotų, kas vyksta, matytų poveikį tokių ryšių ir, kad galėtume laiku užkardyti, jei vyksta negeri dalykai, kaip kai kuriais atvejais išaiškėja, kad sukurtos tam tikros schemos dėl kažkokių užsakymų ir pan. Tai galvoti, kad to nevyks, kad verslas neturės santykio su politikais, būtų utopija“, – sako jis.

Jis prideda, kad ir visuomenės nepakantumas korupcijai turėtų būti didesnis. Tačiau kritikos strėlęs reikia sviesti ne vien į verslininkus.

Nėra vienos kaltos pusės

Naujienų portalui tv3.lt R. Dargis teigia, kad susidariusioje situacijoje nėra taip, kad tik viena pusė darė nusikaltimą. Tai – dviejų pusių sandoris.

„Sandoris yra iš dviejų pusių ir abu lygiai vienodai toje vietoje yra prisidėję prie tos situacijos. Turiu omeny tiek politikus, tiek verslą. Matyt, kad į politinį lauką ateina žmonės, tikrai ne pačios skaidriausios ir švariausios reputacijos, kurie sugeba ir net patys kartais ieško ir provokuoja tam tikrus dalykus, kurie taip, verslui naudingi, bet reikia pabrėžti, kad abiem pusėms naudingi. Kaip ta nauda paimama, asmeniškai ar partijai, ar dar kaip nors, tai čia detalės jau. Tokių dalykų visų pirma neturėtų būti, o jei atsitinka tai valstybė turėtų užkardyti ankstyvesnėje stadijoje“, – komentuoja LPK prezidentas.

R. Dargio nuomone, tiek ankstesnis Valstybinio saugumo departamento (VSD) pažymos išviešinimas, tiek NSGK išvados prisidės prie didesnio skaidrumo. Mat yloms išlindus iš maišo, toliau jas slėpti bus tik sunkiau. Jis tikisi, kad ir verslai bei politikai bendraus daug skaidriau, o dėl to laimės tiek verslas, tiek visuomenė. Jo teigimu, dažnai kritikuojamas rinkos ekonomikos veikimas ir norima perimti verslą į valstybės rankas. Tačiau, jo nuomone, išvados patvirtina, kad ne visada valstybė padarys geriau.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas