Robotas ir žmogus karo lauke

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-12-16 18:23

Prieš kurį laiką žinoma tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW), besirūpinanti žmogaus teisėmis, kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimą „Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus“ („Losing Humanity: The Case Against Killer Robots“, <http://www.hrw.org/sites/default/%20files/reports/arms1112ForUpload_0.pdf>), kuriame kritikuoja šalis, kuriančias kovinius robotus. Kariškiai, žinoma, akcentuoja jiems patogius šio tiek karine, tiek kitomis prasmėmis aktualaus klausimo aspektus, bet jų pozicija neabejotinai turi ir silpnų vietų. Bet kuriuo atveju dėmesio yra verti abiejų pusių aiškinimai.

Šaltakraujiški žudikai ir atsakomybė

Pirmiausia HRW suskirsto robotus (kaip „mechanizmus, galinčius suvokti aplinkinį pasaulį ir veikti pagal programą“) į tris grupes pagal jų autonomiškumo lygį: tuos, kur žmogus yra valdymo sistemoje (angl. human-in-the-loop); tuos, kur žmogus yra virš sistemos (angl. human-on-the-loop), ir tuos, kur žmogus neturi įtakos sistemai (angl. human-out-of-the-loop). Pirmuoju atveju mašina gali savarankiškai aptikti ir atrinkti taikinius, bet sprendimą dėl jų sunaikinimo priima žmogus operatorius (pavyzdžiui, nepilotuojami žvalgybiniai-koviniai lėktuvai). Antruoju atveju robotai sugeba patys surasti taikinius ir nuspręsti, kuriuos iš jų sunaikinti, bet žmogus operatorius gali įsikišti į procesą bet kuriuo momentu (pavyzdžiui, naujos kartos robotų naikintuvų grupė). Trečiuoju atveju turimas omenyje kino terminatoriaus tipo sudėtingas įrenginys, kurio praktinis funkcionavimas, HRW atstovų nuomone, būtų problemiškiausias.

Pagrindiniai žmogaus teisių gynėjų priekaištai karinių robotų šalininkams yra keli. Pirma, robotai neturi ir niekada neturės žmogaus emocinės ir loginės vertinimo sistemos, todėl jų sprendimai nevienareikšmėse situacijose gali turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jeigu prieš robotą guli sužeistas kareivis su ginklu rankoje arba prieš jį stovi ginkluotas, bet aiškiai norintis pasiduoti priešininkas, mašina gali vis dar galvoti, kad taikinys yra agresyviai nusiteikęs ir todėl turi būti sunaikintas. Antra, pasaulyje yra daugybė autoritarinių režimų, kuriems reikalingi šaltakraujiški žudikai, be dvejonių vykdantys nusikaltėliškus įsakymus. Pavyzdžiui, per revoliuciją žmonių kariuomenė gali atsisakyti šaudyti į savus ar net pereiti sukilėlių pusėn. O robotai darys tai, kas jiems bus liepta. Trečia, jeigu vienu ar kitu atveju paaiškės, kad mašina suklydo ir nužudė nekaltą žmogų, padarė karinį nusikaltimą, kas bus kaltas, ką reikės teisti? Kadangi bausti robotą yra beprasmiška, variantai lieka keli: karininkas, kuris davė robotui įsakymą ar nusprendė, kad jis gali veikti savo nuožiūra; roboto programuotojas, kuris blogai jį užprogramavo; roboto gamintojas (įmonė ir/ar darbininkas), kuris padarė klaidą mašinos gamybos metu. Tačiau bausti bet kurį iš šių subjektų už roboto klaidą būtų ne visai sąžininga, todėl klausimas iš esmės lieka neatsakytas.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas