Rokas Grajauskas. 11 punktų planas, kaip sumažinti emigraciją

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2017-04-07 19:56

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas.

Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus. Tačiau kalbant rimtai, svarbu suvokti, kad „sidabrinės kulkos“, kuri leistų greitai ir efektyviai pažaboti emigraciją, nėra. Todėl norint išspręsti šią problemą svarbu įvardinti esmines ją sukeliančias priežastis. Tai – maži atlyginimai, didelė nelygybė, skurdi socialinės paramos sistema ir prasta viešųjų paslaugų kokybė. Jas išspręsti galima įgyvendinus 11 žemiau išvardintų veiksmų planą.

1. Norint, kad ilguoju laikotarpiu didėtų atlyginimai, turi keistis Lietuvos ekonomikos struktūra. Žemą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, tokias kaip medžio ar metalo apdirbimas, baldų ar tekstilės produktų gamyba, turi keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai: lazerių, biotechnologijų, vaistų ar cheminių produktų gamyba, taip pat – informacinių technologijų paslaugos. Šiuose sektoriuose, beje, ir šiandien atlyginimai maždaug dvigubai viršija šalies vidurkį. Siekiant ekonomikos struktūros pokyčių, reikalinga esminė į kokybę orientuota švietimo, pradedant nuo aukštojo mokslo, sistemos reforma.

2. Dirbančių viešajame sektoriuje atlyginimai vos viršija oficialų šalies vidurkį ir atsilieka nuo realaus, t. y., įvertinus šešėlį, atlyginimų vidurkio. Šią problemą reikėtų spręsti reikšmingai mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių ir tokiu būdu atlaisvinant lėšas, kurios būtų skiriamos profesionaliausių darbuotojų atlyginimams didinti. Švaistymo viešajame sektoriuje pavyzdžių taip pat apstu – sutaupytas lėšas taip pat būtų galima skirti atlyginimų didinimui.

3. Kaip sako teorija ir rodo praktika, lankstesni darbo santykiai didina darbo jėgos paklausą ir ilguoju laikotarpiu prisideda tiek prie didesnio užimtumo, tiek ir prie didesnių atlyginimų.

4. Atlyginimus taip pat padėtų didinti didesnės užsienio investicijos Lietuvoje. Tam reikia didinti investicinį šalies patrauklumą: ryžtingiau kovoti su korupcijos apraiškomis, mažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus. Kita svarbi priemonė – bendro darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

5. Kitas labai svarbus kriterijus potencialiems investuotojams – paklausą atitinkanti darbo jėgos pasiūla. Pastaraisiais metais atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos tik didėjo IT, techninėse, inžinerinėse specialybėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl neateina investicijos į regionus, yra visiškai investuotojų poreikių neatitinkanti profesinio mokymo sistema. Šiandien regionuose veikiančios profesinės mokyklos yra vis dar orientuotos į specialybes, susijusias su viešbučių, grožio, statybos paslaugomis. Tačiau norint į regionus pritraukti gamybinių investicijų, būtina didinti techninių, inžinerinių specialistų ruošimą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas