Rokas Grajauskas. 11 punktų planas, kaip sumažinti emigraciją
(Puslapis 1 iš 2)
Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas
2017-04-07 19:56
Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas.
Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus. Tačiau kalbant rimtai, svarbu suvokti, kad „sidabrinės kulkos“, kuri leistų greitai ir efektyviai pažaboti emigraciją, nėra. Todėl norint išspręsti šią problemą svarbu įvardinti esmines ją sukeliančias priežastis. Tai – maži atlyginimai, didelė nelygybė, skurdi socialinės paramos sistema ir prasta viešųjų paslaugų kokybė. Jas išspręsti galima įgyvendinus 11 žemiau išvardintų veiksmų planą.
1. Norint, kad ilguoju laikotarpiu didėtų atlyginimai, turi keistis Lietuvos ekonomikos struktūra. Žemą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, tokias kaip medžio ar metalo apdirbimas, baldų ar tekstilės produktų gamyba, turi keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai: lazerių, biotechnologijų, vaistų ar cheminių produktų gamyba, taip pat – informacinių technologijų paslaugos. Šiuose sektoriuose, beje, ir šiandien atlyginimai maždaug dvigubai viršija šalies vidurkį. Siekiant ekonomikos struktūros pokyčių, reikalinga esminė į kokybę orientuota švietimo, pradedant nuo aukštojo mokslo, sistemos reforma.
2. Dirbančių viešajame sektoriuje atlyginimai vos viršija oficialų šalies vidurkį ir atsilieka nuo realaus, t. y., įvertinus šešėlį, atlyginimų vidurkio. Šią problemą reikėtų spręsti reikšmingai mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių ir tokiu būdu atlaisvinant lėšas, kurios būtų skiriamos profesionaliausių darbuotojų atlyginimams didinti. Švaistymo viešajame sektoriuje pavyzdžių taip pat apstu – sutaupytas lėšas taip pat būtų galima skirti atlyginimų didinimui.
3. Kaip sako teorija ir rodo praktika, lankstesni darbo santykiai didina darbo jėgos paklausą ir ilguoju laikotarpiu prisideda tiek prie didesnio užimtumo, tiek ir prie didesnių atlyginimų.
4. Atlyginimus taip pat padėtų didinti didesnės užsienio investicijos Lietuvoje. Tam reikia didinti investicinį šalies patrauklumą: ryžtingiau kovoti su korupcijos apraiškomis, mažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus. Kita svarbi priemonė – bendro darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.
5. Kitas labai svarbus kriterijus potencialiems investuotojams – paklausą atitinkanti darbo jėgos pasiūla. Pastaraisiais metais atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos tik didėjo IT, techninėse, inžinerinėse specialybėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl neateina investicijos į regionus, yra visiškai investuotojų poreikių neatitinkanti profesinio mokymo sistema. Šiandien regionuose veikiančios profesinės mokyklos yra vis dar orientuotos į specialybes, susijusias su viešbučių, grožio, statybos paslaugomis. Tačiau norint į regionus pritraukti gamybinių investicijų, būtina didinti techninių, inžinerinių specialistų ruošimą.
