Rokas Grajauskas. 11 punktų planas, kaip sumažinti emigraciją

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2017-04-07 19:56

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas.

Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus. Tačiau kalbant rimtai, svarbu suvokti, kad „sidabrinės kulkos“, kuri leistų greitai ir efektyviai pažaboti emigraciją, nėra. Todėl norint išspręsti šią problemą svarbu įvardinti esmines ją sukeliančias priežastis. Tai – maži atlyginimai, didelė nelygybė, skurdi socialinės paramos sistema ir prasta viešųjų paslaugų kokybė. Jas išspręsti galima įgyvendinus 11 žemiau išvardintų veiksmų planą.

1. Norint, kad ilguoju laikotarpiu didėtų atlyginimai, turi keistis Lietuvos ekonomikos struktūra. Žemą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, tokias kaip medžio ar metalo apdirbimas, baldų ar tekstilės produktų gamyba, turi keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai: lazerių, biotechnologijų, vaistų ar cheminių produktų gamyba, taip pat – informacinių technologijų paslaugos. Šiuose sektoriuose, beje, ir šiandien atlyginimai maždaug dvigubai viršija šalies vidurkį. Siekiant ekonomikos struktūros pokyčių, reikalinga esminė į kokybę orientuota švietimo, pradedant nuo aukštojo mokslo, sistemos reforma.

2. Dirbančių viešajame sektoriuje atlyginimai vos viršija oficialų šalies vidurkį ir atsilieka nuo realaus, t. y., įvertinus šešėlį, atlyginimų vidurkio. Šią problemą reikėtų spręsti reikšmingai mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių ir tokiu būdu atlaisvinant lėšas, kurios būtų skiriamos profesionaliausių darbuotojų atlyginimams didinti. Švaistymo viešajame sektoriuje pavyzdžių taip pat apstu – sutaupytas lėšas taip pat būtų galima skirti atlyginimų didinimui.

3. Kaip sako teorija ir rodo praktika, lankstesni darbo santykiai didina darbo jėgos paklausą ir ilguoju laikotarpiu prisideda tiek prie didesnio užimtumo, tiek ir prie didesnių atlyginimų.

4. Atlyginimus taip pat padėtų didinti didesnės užsienio investicijos Lietuvoje. Tam reikia didinti investicinį šalies patrauklumą: ryžtingiau kovoti su korupcijos apraiškomis, mažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus. Kita svarbi priemonė – bendro darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

5. Kitas labai svarbus kriterijus potencialiems investuotojams – paklausą atitinkanti darbo jėgos pasiūla. Pastaraisiais metais atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos tik didėjo IT, techninėse, inžinerinėse specialybėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl neateina investicijos į regionus, yra visiškai investuotojų poreikių neatitinkanti profesinio mokymo sistema. Šiandien regionuose veikiančios profesinės mokyklos yra vis dar orientuotos į specialybes, susijusias su viešbučių, grožio, statybos paslaugomis. Tačiau norint į regionus pritraukti gamybinių investicijų, būtina didinti techninių, inžinerinių specialistų ruošimą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas