Rokas Grajauskas: ar gali Lietuva būti aukštųjų technologijų šalis?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-08-09 13:50

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Išliekame Europos uodegoje

Jei turtingiausiose Europos valstybėse aukštųjų technologijų dalis gamyboje sudaro 10-20 proc., o kai kuriose, pvz., Airijoje, netgi beveik pusę visos gamybos, tai Lietuvoje ši dalis yra vos 4 proc. Lietuvos gamyboje galima išskirti du pagrindinius aukštųjų technologijų sektorius. Pirmasis – tai biotechnologijų sektorius, praėjusiais metais sugeneravęs maždaug 380 mln. eurų pajamų. Antrasis – tai optinių ir elektroninių gaminių (lazerių, matavimo prietaisų, navigacinių sistemų) sektorius. Jame veikiančios įmonės praėjusiais metais sugebėjo parduoti produkcijos už maždaug 150 mln. eurų. Ir nors šie sektoriai pastaraisiais metais auga po maždaug 30 proc. kasmet, jie vis dar sudaro vos daugiau nei 1 proc. šalies BVP.

IT – taip pat aukštosios technologijos

Tačiau aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Tradiciškai prie aukštųjų technologijų yra priskiriamos ir vadinamosios „žinioms imlios paslaugos“, kurias iš esmės sudaro IT paslaugos, tokios kaip programavimas, IT konsultavimas ir pan. Pastarąjį dešimtmetį Vakarų valstybėse būtent IT sektorius plėtėsi labiausiai ir kai kuriose valstybėse, pvz., Airijoje, Danijoje, IT sektorius jau šiandien sudaro 5-6 proc. visos ekonomikos ir nulemia nuo trečdalio iki dviejų trečdalių viso ekonomikos augimo.

Panašu, kad nuo šios tendencijos stengiasi neatsilikti ir Estija, kur IT sektoriaus plėtra paaiškina beveik pusę viso pastarųjų trejų metų ekonomikos augimo, o IT sektorius jau sudaro daugiau kaip 3 proc. Estijos ekonomikos. Lietuvoje praėjusiais metais IT sektorius generavo 680 mln. eurų pajamų ir vertinant pagal pridėtinę vertę sudarė 1,4 proc. visos ekonomikos.

Vien statistinis vertinimas leidžia matyti, kad IT sektorius Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudojęs savo potencialo, o žiūrint į ateitį, jis galėtų tapti vienu iš ekonomikos augimo garvežių. Tam Lietuvoje turime ne tik palankų šiaurietišką klimatą, bet ir pakankamai įkvepiančių IT startuolių sėkmės istorijų.

ES milijonai

Dabartinės ES finansavimo programos prioritetai yra itin palankūs aukštųjų technologijų plėtrai. Šiam tikslui iki 2020 m. iš viso yra numatyta 680 mln. eurų. Tačiau klausimų kelia Ūkio ministerijos nustatyti prioritetai. Pavyzdžiui, vienoje iš didžiausių priemonių, „Intelektas LT“, kuriai iš viso yra numatyta 130 mln. eurų, IT sektorius yra patalpintas į vieną „prioritetą“ kartu su transporto sektoriumi. Belieka tik spėlioti, ką bendro turi IT ir transporto sektoriai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas