Rokas Grajauskas: ar gali Lietuva būti aukštųjų technologijų šalis?
(Puslapis 1 iš 2)
Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas
2016-08-09 13:50
Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.
Išliekame Europos uodegoje
Jei turtingiausiose Europos valstybėse aukštųjų technologijų dalis gamyboje sudaro 10-20 proc., o kai kuriose, pvz., Airijoje, netgi beveik pusę visos gamybos, tai Lietuvoje ši dalis yra vos 4 proc. Lietuvos gamyboje galima išskirti du pagrindinius aukštųjų technologijų sektorius. Pirmasis – tai biotechnologijų sektorius, praėjusiais metais sugeneravęs maždaug 380 mln. eurų pajamų. Antrasis – tai optinių ir elektroninių gaminių (lazerių, matavimo prietaisų, navigacinių sistemų) sektorius. Jame veikiančios įmonės praėjusiais metais sugebėjo parduoti produkcijos už maždaug 150 mln. eurų. Ir nors šie sektoriai pastaraisiais metais auga po maždaug 30 proc. kasmet, jie vis dar sudaro vos daugiau nei 1 proc. šalies BVP.
IT – taip pat aukštosios technologijos
Tačiau aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Tradiciškai prie aukštųjų technologijų yra priskiriamos ir vadinamosios „žinioms imlios paslaugos“, kurias iš esmės sudaro IT paslaugos, tokios kaip programavimas, IT konsultavimas ir pan. Pastarąjį dešimtmetį Vakarų valstybėse būtent IT sektorius plėtėsi labiausiai ir kai kuriose valstybėse, pvz., Airijoje, Danijoje, IT sektorius jau šiandien sudaro 5-6 proc. visos ekonomikos ir nulemia nuo trečdalio iki dviejų trečdalių viso ekonomikos augimo.
Panašu, kad nuo šios tendencijos stengiasi neatsilikti ir Estija, kur IT sektoriaus plėtra paaiškina beveik pusę viso pastarųjų trejų metų ekonomikos augimo, o IT sektorius jau sudaro daugiau kaip 3 proc. Estijos ekonomikos. Lietuvoje praėjusiais metais IT sektorius generavo 680 mln. eurų pajamų ir vertinant pagal pridėtinę vertę sudarė 1,4 proc. visos ekonomikos.
Vien statistinis vertinimas leidžia matyti, kad IT sektorius Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudojęs savo potencialo, o žiūrint į ateitį, jis galėtų tapti vienu iš ekonomikos augimo garvežių. Tam Lietuvoje turime ne tik palankų šiaurietišką klimatą, bet ir pakankamai įkvepiančių IT startuolių sėkmės istorijų.
ES milijonai
Dabartinės ES finansavimo programos prioritetai yra itin palankūs aukštųjų technologijų plėtrai. Šiam tikslui iki 2020 m. iš viso yra numatyta 680 mln. eurų. Tačiau klausimų kelia Ūkio ministerijos nustatyti prioritetai. Pavyzdžiui, vienoje iš didžiausių priemonių, „Intelektas LT“, kuriai iš viso yra numatyta 130 mln. eurų, IT sektorius yra patalpintas į vieną „prioritetą“ kartu su transporto sektoriumi. Belieka tik spėlioti, ką bendro turi IT ir transporto sektoriai.
