Rokas Grajauskas: ar įmanoma pakartoti spartų Lietuvos ekonomikos augimą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2016-06-20 18:36

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Vertinant potencialų ekonomikos augimą, šiais metais pasieksime augimo piką. Nuo kitų metų vis labiau Lietuvos ekonomikos augimo potencialą žemyn temps besitraukianti darbo jėga ir pamažu mažėsiantis užimtumas.

„Danske Bank” vertinimu, jeigu būtų pasirinktas scenarijus „jokių pokyčių”, Lietuvos BVP augimas pamažu mažėtų ir 2025 m. vos viršytų 2 proc. Tuo tarpu įgyvendinus reformų scenarijų, BVP augimas paspartėtų iki 6 proc.

Augimo tempą mažina per žemos investicijos

Lietuvos ūkio augimo tempai, lyginant su ikikriziniais metais, yra sulėtėję daugiau kaip du kartus. Jei 2000 – 2008 m. Lietuvos BVP augimas siekė 7,3 proc., tai pastaruosius šešerius metus – vos 3,4 proc. Šio sulėtėjimo priežastys – tai gerokai mažesnis ekonomikos efektyvumo prieaugis ir per maži investicijų tempai, kurie neleidžia taip sparčiai didinti ekonomikos našumo.

Pagal BVP dalį, skiriamą investicijoms, kuri šiuo metu nesiekia 20 proc., Lietuva ne tik labai ženkliai atsilieka nuo Kinijos ir kitų pietryčių Azijos valstybių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių. Tarptautinis valiutos fondas yra paskaičiavęs, kad, norint vytis turtingesnes valstybes, BVP dalis skiriama investicijoms turėtų siekti bent 25 proc. Yra keletas priemonių, kurias įgyvendusi valstybė galėtų investicijų lygį kilstelti į viršų: lengvatos reinvestuojamam pelnui grąžinimas, aktyvesnė kova su šešėliu ir polinkiu dividendus išsimokėti per vartojimą be pelno mokesčių. Prie didesnio investicijų lygio taip pat prisidėtų ir lankstesnių darbo santykių įvedimas, mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Tai ne tik padidintų vietinio verslo konkurencingumą, bet ir padėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų.

Būtina didinti ekonomikos efektyvumą

Spartus ikikrizinis augimas didele dalimi buvo nulemtas to, kad Lietuva atsivėrė užsienio investicijoms, o į šalį atėjusios užsienio įmonės iš esmės reformavo svarbius ekonomikos sektorius, tokius kaip gamyba, telekomunikacijos, finansinės paslaugos ir pan. Tai leido Lietuvai greitai kopti į viršų efektyvumo laiptais. Tačiau šį potencialą jau esame išnaudoję ir dabar efektyvumą turime didinti savo pastangomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas