Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Danske Bank vyriausiasis Baltijos šalių ekonomisats Rokas Grajauskas

2017-09-19 11:24

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista?

Kas yra ekonomikos perkaitimas?

Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą. Paprastai tariant, tada kai pradedame vartoti daugiau nei galime pagaminti. Ekonomikos perkaitimą gali nulemti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, per greitas kreditavimo augimas arba nepamatuotas valstybės išlaidavimas. Tokiais atvejais gyventojų pajamos ir išlaidos pradeda augti sparčiais tempais, o tai pučia prekių ir paslaugų, NT kainas.

Ekonomikos perkaitimą gali nulemti ir per greitai našumo atžvilgiu augantys atlyginimai. Taip gali atsitikti dėl darbo rinkoje susiformavusių „butelio kaklelių“, kai specialistų pasiūla pradeda smarkiai atsilikti nuo paklausos. Tokia situacija taip pat veda prie per greito atlyginimų ir kainų pūtimosi. Tokiu atveju atlyginimų augimas ilgai tęstis negali, nes jis veda prie vis didesnių parduodamos produkcijos kainų, kas, neaugant našumui, veda prie eksporto rinkų praradimo, galiausiai – prie įmonių bankroto ir darbuotojų atleidimo. O tai savo ruožtu išsprogdina susiformavusį aukštų atlyginimų ir kainų burbulą.

Aukšta infliacija – nebūtinai kaistančios ekonomikos ženklas

Jei vertintume tik infliacijos rodiklį – jau reikėtų sunerimti. Beveik 5 proc. siekianti infliacija yra toli nuo 2 proc. tikslo, kurį yra sau išsikėlęs Europos centrinis bankas. Tačiau infliacijos rodiklis gali ir klaidinti. Pirmiausiai, į infliaciją įsiskaičiuoja energetikos, maisto ir kitų prekių kainos, kurios gali priklausyti visai ne nuo vidinės ekonomikos situacijos, o nuo tarptautinių veiksnių. Būtent tokie veiksniai šiemet lemia didelę dalį infliacijos Lietuvoje. Kaip ir išaugę akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Kita vertus, net ir augančios paslaugų kainos, kaip ir augantys atlyginimai, savaime dar neindikuoja ekonomikos perkaitimo. Jei atlyginimus į priekį stumia augantis našumas, tuomet tai yra tvarus ir sveikintinas augimas negresiantis konkurencingumo praradimu.

Per lėtas našumo augimas

Keletą pastarųjų metų našumo augimas Lietuvos ekonomikoje buvo itin lėtas – gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas. Tam įtakos turėjo ir kritusi paklausa išorės rinkose, stabdžiusi Lietuvos ekonomikos plėtrą, taigi ir našumo augimą. Šiemet ekonomikos augimui atsistatant, nominalus našumo augimas sieks 7-8 proc., tad nedaug atsiliks nuo atlyginimų augimo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas