Rokas Grajauskas: bendrojo vidaus produkto klystkeliai

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-09-01 15:56

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas.

Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai. Pirmoje šių metų pusėje Lietuvos ekonomikoje augo beveik viskas, kas galėjo. Kylant atlyginimams ir didėjant užimtumui, toliau sparčiais tempais augo vartojimas. Gerus rezultatus demonstravo ir Lietuvos eksportuotojai, o bendros eksporto apimtys augo greičiau nei importas. Nors dėl vangaus ES lėšų įsisavinimo traukėsi investicijos, tačiau net ir jos per antrąjį ketvirtį beveik išsilaikė nesvarumo būsenoje. Vertinant šiuos pagrindinius komponentus, Lietuvos BVP per pirmąjį ketvirtį turėjo augti 4,8 proc., o antrąjį ketvirtį – 3,3 proc. Tad kodėl Lietuvos ekonomika iš tiesų auga dvigubai lėčiau?

Atsargų sumažėjimas siekia 2009 m. lygį

Pagrindinė priežastis, tempianti Lietuvos ekonomikos augimą žemyn, yra ženklus neigiamas atsargų sumažėjimas. Visos įmonės turi daugiau ar mažiau atsargų – tiek galutinio vartojimo prekių, siekiant jas parduoti, tiek ir tarpinio vartojimo prekių, kurias ketinama naudoti gamyboje.

Atsargų svyravimai yra natūralus dalykas, o jų kitimo tendencija gali suteikti naudingos informacijos apie ekonomikos ciklą. Dažniausiai, augant ekonomikai, įmonės tikisi paklausos augimo ir todėl didina atsargas. Ir priešingai, ekonomikai atsidūrus krizėje, paklausai krentant, atsargos mažinamos. Todėl šiek tiek stebina tai, kad atsargų sumažėjimas Lietuvoje pirmoje šių metų pusėje buvo didžiausias nuo 2009 m., kuomet Lietuvą krėtė ekonominė krizė.

Statistika nuolat abejojantys pasakys: „Bloga statistika!“. Gali būti ir taip, tačiau žymų atsargų sumažėjimą rodo ne tik oficialioji statistika, bet ir Europos Komisijos kas mėnesį vykdomos verslo apklausos. Jos dažnai net geriau ir greičiau parodo atsargų pokyčius. Kaip tik praėjusių metų pabaigoje apklausos pradėjo rodyti, kad įmonių turimų atsargų sumažėjimas mena krizinius laikus.

Krizė anksčiau laiko

Pirmiausia, norėtųsi nuraminti. Krizės ženklų Lietuvos ekonomikoje sunku būtų ir su žiburiu rasti. Taip, tarptautinėje aplinkoje daug kas verda ir kunkuliuoja, tačiau Lietuvos ekonomika, bent jau trumpuoju laikotarpiu, atrodo pakankamai stabiliai. Su pagrindiniu pastarojo laiko šoku, t.y., Rusijos krize ir embargu, Lietuvos verslui pavyko susidoroti stebėtinai lengvai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas