Rokas Grajauskas: „Brexit“ šaldo Europos vartotojų ir investuotojų lūkesčius


Asmeninio archyvo nuotr. Rokas Grajauskas

2016-07-22 19:23

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą kirto tiek per vartotojų, tiek ir per investuotojų pasitikėjimą. Vienas po kito skelbiami lūkesčius matuojantys indeksai rodo prastėjančias nuotaikas – kai kuriais atvejais jos netgi prilygsta toms, kurios buvo fiksuojamos 2012-aisiais, kuomet euro zoną purtė valstybių skolų krizė.

Europos Komisijos paskelbtas vartotojų pasitikėjimo indeksas parodė, jog liepos mėnesį vartotojų pasitikėjimas Europos Sąjungoje susitraukė 1,8 punkto iki -7,6. Euro zonoje šis rodiklis sumenko 0,7 balo iki -7,9.

Prastėjančias nuotaikas rodo ir kiti neseniai paskelbti duomenys. Jungtinės Karalystės gyventojams referendume priėmus sprendimą „Brexit“, investuotojų lūkesčius atspindintis indeksas „Sentix“ nukrito iki 2014-ųjų, o ekonominius lūkesčius matuojantis ZEW indeksas euro zonoje nukrito net iki 2012 m. skolų krizės lygio.

Investuotojų nerimą dėl euro zonos ateities atspindi ir įvykiai akcijų rinkose. Šiuo metu visų pagrindinių rinkų akcijų indeksai yra sugrįžę į lygį, fiksuotą prieš sprendimą „Brexit“. Taip nenutiko su vienintelės euro zonos akcijų indeksais, o tai rodo, kad investuotojai labiausiai nerimauja būtent dėl euro zonos ateities.

Euro zonos problemos

Pagrindo nerimauti investuotojams suteikia ne tik „Brexit“, bet ir faktas, jog Ispanija ir Portugalija nesilaiko numatytų biudžeto taisyklių bei kalbos apie Italijos, trečios pagal dydį euro zonos šalies, bankų gelbėjimą. Be to, niekur nedingo susikaupusios valstybių skolų ir struktūrinės konkurencingumo problemos.

Pirmosiomis savaitėmis po Jungtinės Karalystės referendumo investuotojus šiek tiek ramino naujienos apie byrančią šio sprendimo šalininkų komandą – tai teikė vilities, kad „Brexit“ vis tik gali ir neįvykti. Tačiau Davidą Cameroną premjero poste pakeitusi Theresa May gana kategoriškai pasisakė dėl to, kad šalis turėtų palikti Europos Sąjungą.

Tai ir vėl grąžina neužtikrintumą tiek dėl Jungtinės Karalystės, tiek ir dėl visos Europos Sąjungos ateities, o dėl to labiausiai turėtų nukentėti investicijos abejose Lamanšo sąsiaurio pusėse. Žinių apie stabdomus investicinius projektus jau sulaukėme ir iš kai kurių Lietuvoje veikiančių ir smarkiai nuo Jungtinės Karalystės priklausančių įmonių.

Visa tai lemia, kad antrąjį šių metų pusmetį vieningos valiutos zonai greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. Atsižvelgdamas į tai „Danske Bank“ prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 1,2 proc. Lėtesnis euro zonos augimas neigiamai paveiks Lietuvos eksporto plėtrą. Ekonominis neužtikrintumas taip pat nežymiai atsilieps ir investicijų apimtims Lietuvoje. Iš viso Lietuvos ūkis šiais metais turėtų augti 2,5 proc.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas