Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

(Puslapis 1 iš 2)


Rokas Grajauskas

2017-05-11 18:05

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Naujausiais duomenimis, eksportas iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu tų pačių metų laikotarpiu, augo daugiau kaip 17 proc. Tai lėmė keletas priežasčių, tarp kurių – smarkiai išaugusios kai kurių eksportuojamų prekių, ypač naftos ir pieno produktų, kainos, taip pat atsigaunantis Rusijos ir kitų šalių ūkis.

Eksportas į Rusiją augo net 20 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto iš Lietuvos į Rusiją apimtys augo daugiau kaip 20 proc. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo ankstesnis – 2015-2016 metų – rezultatas, kuomet šis rodiklis smuko apie 40 proc. Tiesa, didžioji metų pradžioje pademonstruoto rezultato dalis priklauso mašinų, transporto priemonių, vaistų, cheminių, statybinių ir kitų medžiagų reeksportuotojams. Lietuvoje pagamintų produktų eksportas į Rusiją sudaro vos 2 proc. viso vietinės kilmės eksporto.

Rusija – mažos svarbos rinka mūsų gamintojams, tačiau didelės – prekybininkams ir transporto sektoriui. Šios šalies ekonomika dvejus metus kapanojosi iš recesijos, o dabar jau stebime jos atsigavimą. Sustiprėjęs rublis kilstelėjo tiek vartotojų, tiek ir įmonių perkamąją galią ir taip prisideda prie mūsų eksporto augimo. Pastaruoju metu taip pat stebime didėjančias vietinės kilmės eksporto prekių – baldų, maisto produktų, tabako, metalo gaminių – apimtis į Švediją, Olandiją, Lenkiją.

Toliau auga eksportas į JAV

Galime pasidžiaugti ir nuosekliai didėjančiu eksportu į JAV, kur iškeliauja ne tik naftos produktai, bet ir pieno gaminiai, baldai, trąšos, optiniai gaminiai, chemijos produktai. Pastaruosius dvejus metus eksportą į šią šalį pastebimai augino dolerio atžvilgiu kritusi euro vertė. Tačiau žvelgiant į priekį išlieka klausimas, kiek ilgai matysime atsivėrusį eksporto į JAV langą – eurui prognozuojamas stiprėjimas dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veiks eksporto plėtros į šią šalį galimybes.

Didžiausią minusą per pirmąjį ketvirtį pademonstravusi kategorija – grūdų eksportas. Po rekordinių 2015-ųjų ūkininkai ir prekybininkai praėjusiais metais vis dar sėkmingai pardavinėjo užsilikusį derlių. Tačiau šiemet aruodai ištuštėję, tad ir skaičiai mažesni – užfiksuotas kritimas siekia net 40 proc.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas