Rokas Grajauskas: emigrantų perlaidų upė pernai seko


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-03-21 12:22

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Perlaidas mažino smukusios naftos kainos

Pagrindinis veiksnys 2015 m. smukdęs emigrantų perlaidas buvo sumenkusios naftos kainos, kurios savo ruožtu tempė žemyn Norvegijos, Rusijos ir kitų NVS valstybių valiutas. Lietuvos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, mažiau galėjo pervesti ir dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje.

Kita vertus, tik vėliau šiais metais skelbiama atskirų šalių statistika gali parodyti, kad praėjusiais metais perlaidos smuko ir iš ekonomiškai stipresnių valstybių, tokių kaip Jungtinė Karalystė ar euro zonos šalys. Taip galėjo nutikti dėl 2014 m. pabaigoje tarp emigrantų plačiai pasklidusių kalbų, kad tautiečių į Lietuvą siunčiamos santaupos gali būti papildomai apmokestintos, arba kad jas gaunantiems gali būti apkarpytos kompensacijos už šildymą. Tokios kalbos galėjo paskatinti bent dalį emigrantų uždirbtus pinigus siekti perduoti grynaisiais.

Lietuva išliks tarp lyderių

Nors perlaidų dalis BVP 2014 m. sudarė 4,4 proc., o 2015 m. ji smuktelėjo iki 3,3 proc., Lietuva ir toliau išlieka tarp šalių, kuriose perlaidos iš užsienio sudaro didžiausią nacionalinių pajamų dalį. 2014 m. visoje Europos Sąjungoje pagal perlaidų mastą Lietuva nusileido tik Maltai, kurios ekonomika už Lietuvos yra beveik penkiais kartais mažesnė. Galima palyginti: estų perlaidos iš užsienio 2014 m. sudarė 2 proc. BVP, latvių – 2,5 proc. Įdomu tai, kad pagal šį rodiklį nuo lietuvių atsilieka net meksikiečiai, kurių JAV yra apie 12 milijonų, tačiau kurių perlaidos sudaro tik 1,9 proc. Meksikos BVP.

Kaip rodo preliminarūs sausio mėn. duomenys, perlaidos šių metų pradžioje jau stabilizavosi ir buvo fiksuotas nežymus prieaugis, lyginant su 2014 m. pradžia. Trumpuoju laikotarpiu perlaidų dinamiką lems ekonominė situacija šalyse, kuriose gyvena daugiausiai emigrantų iš Lietuvos – tai Jungtinė Karalystė, Airija, JAV, Norvegija, Rusija. Naftos kainoms pamažu atsistatant, turėtų atsistatyti ir perlaidų apimtys. Tuo tarpu ilgesniuoju laikotarpiu perlaidų mastą be abejo lems lietuvių emigrantų skaičius. Kol neto emigracija iš Lietuvos išliks neigiama, tol augs ir emigrantų siunčiamų pinigų apimtys.

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas